„Reuters“ šaltiniai sakė, kad Ukraina jau penktadienį gali atsisakyti ne tik šio sąrašo, bet ir su juo susijusios interneto svetainės, kurioje pateikiama išsami informacija apie asmenis, kuriems taikomos Vakarų sankcijos, bendroves ir rusiškų ginklų dalių kilmę.
Juodasis sąrašas neturi jokios teisinės galios, tačiau jame atsidūrė apie 50 stambių bendrovių, kurios buvo įtrauktos į sąrašą dėl to, kad vykdo veiklą Rusijoje ir padeda Kremliaus karui Ukrainoje, pavyzdžiui, mokėdamos mokesčius.
Jei ši kampanija bus nutraukta, tai bus ženklas, kad Kyjivui gali tekti sušvelninti savo poziciją, nes praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo karo pradžios Ukrainai vis sunkiau išlaikyti pasaulinę paramą.
Pasak „Reuters“ šaltinių, dėl karo rėmėjų sąrašo spaudimą Ukrainai daro ne tik Kinija, kuri vasarį pareikalavo, kad Kyjivas iš sąrašo išbrauktų 14 Kinijos bendrovių, bet ir Prancūzija, norinti, kad būtų išbrauktos mažmeninės prekybos įmonė „Auchan“ ir namų apyvokos reikmenų ir sodo prekių mažmenininkė „Leroy Merlin“.
Spaudimą dėl šio sąrašo Ukrainai darė ir Austrija bei Vengrija, teigė „Reuters“ šaltiniai. Dėl šios priežasties karo rėmėjų sąrašas esą gali būti pašalintas iš interneto per kelias dienas.
Įtraukta ir viena lietuviška bendrovė
Sausio pradžioje Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą įtraukė ir Lietuvos bendrovę „Vičiūnų grupė“, kuriai priklauso maisto prekių ženklas „Viči“. Kauno mero V.Matijošaičio valdoma įmonė dėl iki šiol Kaliningrade valdomos gamyklos sulaukia ir didelio Lietuvos gyventojų pasipiktinimo.
„Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, „Vičiūnų grupės“ atstovai pažadėjo, kad bendrovė pasitrauks iš Rusijos rinkos. Tačiau „Viči“ ir toliau valdo savo gamyklas Rusijoje, ieško naujų darbuotojų ir moka didelius mokesčius į agresoriaus biudžetą. Tai tapo pagrindu įtraukti „Vičiūnų grupę“ į Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros tarptautinių karo rėmėjų sąrašą“, – sakoma agentūros pranešime.
Pasak agentūros, grupė vykdo įprastą veiklą Rusijoje, neatleidinėja darbuotojų, gina savo rusišką prekės ženklą teismuose ir toliau samdo darbuotojus savo patronuojamosioms įmonėms, taip palaikydama Rusijos darbo rinką.
