Sumoki euru daugiau, bet paaukoji
Atlantinių lašišų filė gabaliukai salotoms – 2,49 euro vietoj 1,49 euro. Sumuštinių batonas – 1,72 euro vietoj 0,72 euro. Natūralus „Dvaro“ pienas – 1,97 euro vietoj 0,97 euro. 2,99 euro už majonezą „Hellmann's original“ vietoj 1,99 euro. Už 2 litrų „Coca Cola“ butelį – 2,59 euro vietoj 1,59 euro.
Tokią akciją šią savaitę paskelbė prekybos tinklas „Iki“, pavadinusi ją „Gera kaina – Geras darbas“. Prekybos tinklas taip kas savaitę euru pabrangins 9–12 prekių. Papildomai surinkti pinigai vėliau bus skirti „Maisto bankui“. Perkant prekę dalis sumokėtos kainos yra pridėtinės vertės mokestis (PVM). „Iki“ pažadėjo šį mokestį padengti savo lėšomis, tad „Maisto bankui“ nuo kiekvienos nupirktos brangesnės prekės atiteks visas euras.
Tačiau tokia akcija nepatiko kai kuriems šio prekybos tinklo klientams, kurie negali savo mėgstamos prekės įsigyti įprasta kaina, o pirkdami ją privalo paaukoti. „Iki“ teigia, kad informacijos apie akciją yra daug, ir pabrėžia, kad aukos bus skirtos kilniam tikslui.
Paaukojo prieš savo valią
„Kadangi pinigų buvo suskaičiuota centas į centą, prie kasos keletą prekių teko palikti, nes tas euras bendroje sumoje labai jaučiamas“, – rašo 15min skaitytoja Janė.
Ji kaip įprasta pirko 2 litrų „Coca Cola“ butelį. Kadangi kainą žino mintinai, į ją šįkart net nežvilgtelėjo. Tik prie kasos nustebo, kad mėgstamas limonadas kainuoja jau ne 1,59 euro, bet 2,59 euro.
Šis produktas šią savaitę dalyvauja „Iki“ akcijoje – limonadą perkantis klientas eurą paaukos „Maisto bankui“.
Gal žmogus, atėjęs į parduotuvę, nori nusipirkt savo mėgstamą produktą, bet akcijos metu jis priverstas mokėti eurą į orą, tam, kad prieš savo valią paremtų kitus, – rašė Janė.
„Pasirodo, vyksta akcija. Ir, tu nori to ar ne, pirkdamas produktą aukoji, tad mano euras nukeliavo į „Maisto banko“ sąskaitą. Aš tikrai neturiu nieko prieš akcijas, aukojimus, bet aš prieš savavališką lupikavimą ir žmonių apgaudinėjimą. Gal žmogus, atėjęs į parduotuvę, nori nusipirkt savo mėgstamą produktą, bet akcijos metu jis priverstas mokėti eurą į orą, tam, kad prieš savo valią paremtų kitus“, – rašė Janė.
Tokia akcija sukėlė ne tik Janės pyktį, bet ir įžiebė kitų vartotojų diskusiją.
„Tai jei patys paaukotų tą eurą, būtų sveikintina. O dabar tiesiog pabrangino euru prekes. Priverstinė auka išeina. Geriau pirksiu kitur pigiau, o kai norėsiu aukot, rasiu, kam ir kokiais būdais“, – feisbuke rašo Jovita.
Kitiems klientams nepatiko faktas, kad akcijoje dalyvauja populiarūs ir žmonių mėgstami produktai, todėl jie gali net nepastebėti išaugusios kainos.
„Manau, taip tyčia suplanuota. Kas, pavyzdžiui, dažniausiai ima tuos pačius, kasdienius produktus, ne visada į kainą pažiūrės, o čia bac netikėtumas“, – rašo Artūras.
Tuo tarpu kiti „Iki“ pirkėjai džiaugėsi šia akcija, nes tai patogus būdas aukoti. „Iki“ tikina, kad parduotuvėse sulaukia daugiau teigiamų pirkėjų atsiliepimų ir palaikymo šiai akcijai, o žmonės perka šias prekes. „Iki“ trečiadienį pranešė, kad per dvi dienas prekybos tinklo pirkėjai jau parėmė „Maisto banką“ 11 tūkst. eurų.
Viešųjų ryšių ekspertas: „Iki“ šovė sau į koją
Viešųjų ryšių ekspertas Paulius Tamulionis mano, kad prekybos tinklas šia, kad ir kilnia, akcija įsišovė sau į koją.
„Žmogus yra iš esmės priverstas aukoti, kartais to gal net nepastebėdamas. Neabejoju, kad tai sukels dalies pirkėjų nepasitenkinimą, kai jie tik po laiko pastebės, jog paaukojo, taigi pasijus ir apgauti“, – samprotavo jis. Todėl prekybos tinklas, paskelbęs tokią akciją, rizikuoja, kad kitą kartą pirkėjas gerai pagalvos, ar jam eiti į prekybos centrą, kur gali būti siurprizų.
Be to, kaip kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas, atrodo keista, kad pats prekybos tinklas neprisideda savo įnašais. „Kodėl jie nenori, pavyzdžiui, pasidalinti savo marža? Paskelbtų, kad štai pelnas nuo šių produktų pardavimo atiteks „Maisto bankui“, ir aš tą produktą pirkčiau. Bet dabar prekybininkai verčia aukoti savo pirkėjus, o to nedaro patys“, – stebėjosi P.Tamulionis.
Kodėl akcijoje – populiarios prekės?
Kiekvieną savaitę prekybos tinklas „Iki“ pabrangins vis kitas prekes – nuo 9 iki 12 produktų kiekvieną savaitę kainuos euru brangiau nei įprastai. Kaip „Iki“ pasirinko prekes, kurias pirkdami brangiau pirkėjai aukos „Maisto bankui“?
„Akcijoje dalyvaujančias prekes parenkame iš populiariausių vidutinio kainų segmento prekių asortimento. Taip pat atsižvelgiame, kad parenkamos prekės turėtų alternatyvas tiems, kas nenori dalyvauti akcijoje. Tarkim, jei akcijoje dalyvauja 1 l pienas, tai šalia galima rinktis 0,5 litro tą patį pieną“, – 15min aiškino „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.
Į akciją bus įtrauktos populiarios prekės, tokios, kurias renkasi didesnė dalis žmonių. Tačiau į ją nebus įtraukti pigesni ar privačių prekės ženklų produktai.
„Kad per 10 savaičių būtų surinkta reikiama pinigų suma „Maisto bankui“, svarbu yra užtikrinti populiarių prekių dalyvavimą. (…) Jei akcijoje dalyvautų nišinės prekės, tikėtis sėkmės tikrai būtų sunku. Kitas kriterijus – užtikrinti, kad nebūtų prekių, kurios yra skirtos jautriems kainai žmonėms“, – aiškino B.Čaikauskaitė.
Prekybos tinklo atstovė tikino, kad visi atitinkamų prekių gamintojai buvo informuoti apie akciją.
„Visi tiekėjai buvo informuoti apie jų produktų dalyvavimą šioje socialinėje akcijoje. Tiekėjus, kaip ir visas kitas Lietuvos įmones, kviečiame prisijungti prie šios socialinės akcijos ir skirti paramą „Maisto bankui“ jiems priimtinu būdu“, – aiškino „Iki“ atstovė.
Kodėl pasirinko tokį kelią?
„Su „Maisto banku“ bendradarbiaujam 10 metų, vien pernai atidavėme maisto produktų už 6 mln. eurų, tačiau akivaizdu, kad to nepakanka. Reikalingos lėšos automobiliams, kitai įrangai, kad tą maistą, kurį atiduodame mes bei kitos įmones, galima būtų nuvežti tiems, kurie skursta. Todėl ir nusprendėme prašyti žmonių pagalbos ir prisidėti prie šios problemos sprendimo, skiriant tam 1 eurą“, – aiškino B.Čaikauskaitė.
Jos teigimu, Lietuvos žmonės yra linkę aukoti, tačiau daro tai epizodiškai. Šia akcija siekiama formuoti įprotį aukoti.
Parduotuvėse sulaukiame daugiau teigiamų pirkėjų atsiliepimų ir palaikymo šiai akcijai. Taip pat matome, kad žmonės perka šias prekes ir yra linkę padaryti gerą darbą už 1 eurą, – pridūrė B.Čaikauskaitė.
„Atlikome tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kokios priežastys lemia tokią elgseną ir kas galėtų paskatinti aukoti linkusius žmones, dažniau pagelbėti skurstantiems. Paaiškėjo, kad žmones dažniau aukoti paskatintų paprastas būdas, kuris nereikalauja jokių papildomų pastangų.
Pirmoje vietoje dažniau aukoti skatinančiu veiksniu įvardinta galimybė įsigyti prekių, nuo kurių dalis gautų pajamų būtų skiriama labdarai. Šį variantą rinkosi 42 proc. apklaustųjų. Aukos dėžutes matomose vietose pasirinko 22 proc., o, pavyzdžiui, aukojimą telefonu – 18 proc.“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Pasak jos, iš pirmųjų akcijos dienų galima spręsti, kad ji pasiteisina.
„Žinojome, kad pirmoji reakcija į šią socialinę akciją bus dviprasmiška – sulaukėme ir klausimų, ir kritikos. Žmonėms, pamačiusiems euru pabrangintą mėgstamą produktą, kyla visokių jausmų, nes žmonės įpratę prie akcijų, kai skelbiamos nuolaidos, o aukoja paprastai tik prieš didžiąsias šventes nupirkdami maisto produktų“, – teigia B.Čaikauskaitė.
Tačiau, anot jos, žmonių reakcijos keičiasi: „Parduotuvėse sulaukiame daugiau teigiamų pirkėjų atsiliepimų ir palaikymo šiai akcijai. Taip pat matome, kad žmonės perka šias prekes ir yra linkę padaryti gerą darbą už 1 eurą.“
Kodėl „Maisto bankui“ reikia ne tik produktų, bet ir pinigų?
Iki šiol prekybos centrų klientai labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ skirdavo ne pinigus, o maisto produktus, kuriuos nupirkdavo. Kodėl „Maisto bankui“ dabar prireikė ne tik produktų, bet ir pinigų?
„Maisto bankas“ teigia, kad „Iki“ pirkėjų suaukoti pinigai bus skirti esminiams organizacijos poreikiams – automobiliams, šaldikliams, sandėlio įrangai ir priemonėms.
Pirmadienį žiniasklaidos atstovams surengtos ekskursijos metu „Maisto banko“ savanoriai papasakojo ir aprodė nusidėvėjusią organizacijos infrastruktūrą – nuolat gendančius automobilius, ant grindų sandėliuojamas maisto dėžes, pasenusius šaldiklius ir kt.
„Darbuotojai ir savanoriai, ant kurių pečių laikosi „Maisto banko“ veikla, dirba nepavydėtinomis sąlygomis. Dėl to, nors ir labai norėtų, jie negali padaryti daugiau. Visoje šalyje jie padeda iškrauti ir pakrauti maisto produktus sandėliuose, dalija juos skurstantiems ir padeda organizuoti akcijas. Savanoriai daugiausiai išdalina duonos gaminių, vaisių ir daržovių, kruopų bei kitų sausų produktų. Kaimo vietovėse žmones pasiekia tik sausi ir konservuoti produktai, nes mums labai stinga automobilių, užtikrinančių tinkamas sąlygas šviežių pieno, mėsos ir žuvies produktų pristatymui“, – pasakojo „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.
Jos teigimu, šiuo metu organizacijai trūksta darbui reikalingos įrangos, tačiau jeigu žmonės aktyviai prisidės prie paramos ir ši socialinė akcija pasiteisins, „Maisto bankas“ ims dirbti greičiau, plačiau ir patikimiau.
„Šiuo metu dėl nepakankamos infrastruktūros, maistas vis dar nepasiekia 438 tūkst. jo stokojančiųjų. Kasmet keliame tikslą surinkti ir išdalinti daugiau maisto nei praėjusiais metais, bet to nepavyks padaryti be pagalbos iš šalies – mums trūksta įrangos maisto produktams sandėliuoti ir transportuoti. Šiuo metu yra reikalingi pramoniniai šaldytuvai, šaldikliai, tokio maisto gabenimui pritaikyti automobiliai. Efektyvus darbas sandėliuose sunkiai įmanomas neturint autokrautuvų, stelažų, valymo mašinų“, – teigė D.Žebrauskaitė.
