„InMedica“ paaugo 2,5 karto
Tylaus ir nuoseklaus augimo politiką privatus medicinos klinikų tinklas „InMedica“ šiais metais pagardino stambiu sandoriu.
„InMedica“ dar 2022 m. sausio 19 d. skelbė, kad valdo 35 klinikų tinklą įvairiuose šalies miestuose, o metų pabaigoje jau valdė 81 klinikos tinklą.
Nors daugiausia prie to prisidėjo dar pernai paskelbtas susijungimas su „MediCA grupe“, kuriam palaiminimą kovą suteikė Konkurencijos taryba, tačiau dalį šiųmečio augimo taip pat sudarė nedideli, bet nuoseklūs įsigijimai.
Lapkritį grupė įsigijo Klaipėdos odontologijos kliniką „Danta“, spalį įsigijo vieną didžiausių šeimos klinikų tinklą Vilniuje MPC, rugsėjį susitarė dėl „Vilniaus implantologijos centro klinikos“ įsigijimo, o rugpjūtį įsigijo dar vieną šeimos kliniką Vilniuje. Per metus dar įsigyta šeimos klinika Panevėžyje, medicinos klinika Joniškyje, „Kauno implantologijos centras“, o pačioje metų pradžioje paskelbta apie Sauliaus Vikšraičio plastinės chirurgijos centro Kaune įsigijimą.
Tiesa, vykdydama įsipareigojimus Konkurencijos tarybai, „InMedica“ turėjo perleisti kai kurias klinikas, jas įsigijo kitas medicinos paslaugų tinklas UAB „Affidea Lietuva“.
Šiuo metu „InMedica“ grupę sudaro 63 šeimos medicinos centrai, 6 plataus profilio, 7 specializuotos, 5 „walk-in“ formato klinikos ir 3 laboratorijos.
„InMedica“ grupėje dirba daugiau kaip 2 900 darbuotojų, sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos daugiau nei 270 tūkst. registruotų pacientų, praėjusių metų apyvarta viršijo 84 mln. eurų.
45 proc. „InMedica“ tinklo akcijų valdo vienas didžiausių privataus kapitalo investicinis fondų Baltijos šalyse „INVL Baltic Sea Growth Fund“ per jam priklausančią bendrovę „BSGF Sanus“, 40 proc. – didžiausia Latvijos privačios medicinos grupė „Repharm“ ir 15 proc. priklauso bendrovei UAB „Litgaja“.
„Nord Security“ dar tvirčiau priglaudė „Surfshark“
„Nord Security“ 2022 metais buvo viena sėkmingiausių Lietuvos bendrovių.
Balandžio mėnesį ji tapo vienaragiu – taip vadinamos įmonės, kurių vertė peržengė 1 mlrd. JAV dolerių. Internetinio saugumo produktų kūrimu užsiimanti kompanija buvo įvertinta 1,6 mlrd. JAV dolerių.
Geriausiai „Nord Security“ yra žinoma dėl virtualaus privataus tinklo (VPN, angl. virtual private network) produkto „NordVPN“.
Vienu didžiausių konkurentų jam yra laikomas kompanijos „Surfshark“ kuriamas VPN, tačiau vasarį įmonės paskelbė apie susijungimą.
Sandoris buvo ne visai įprastas tuo, kad du iš pažiūros dideli konkurentai jau ir iki tol gyvavo vienas šalia kito. Dar tiksliau, „Nord Security“ įkūrėjai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, kompanijos veiklą pradėję nuo įmonės „Tesonet“, vėliau tapusios startuolių akseleratoriumi, patys čia ir padėjo užauginti „Surfshark“.
Privatumą mėgstantiems VPN vartotojams iš užsienio tai, kad vienas konkurentas iš tiesų jau ne vienerius metus augino kitą po savo sparnu, iš esmės tapo šiokia tokia staigmena. Nors IT srities darbuotojai Lietuvoje tai tikrai žinojo, užsienio žiniasklaidoje pasirodė keletas publikacijų, nurodančių, kad du dideli konkurentai yra dvi lietuvių kapitalo įmonės.
Vis dėlto, paskelbus apie susijungimą, buvo pabrėžta, kad „Nord Security“ ir „Surfshark“ ir toliau veiks savarankiškai, naudodamosi atskiromis infrastruktūromis ir produktais.
Kitam E.Sabaliausko ir T.Okmano verslui, viešųjų duomenų rinkimo sprendimų įmonei „Oxylabs“ taip pat pavyko neblogai pasižymėti – bendrovė rugsėjį įsigijo Silicio slėnyje įkurtą, panašias paslaugas teikiančią „Webshare Software Company“. Sandoris vertinamas daugiau nei 50 mln. JAV dolerių.
„Invalda INVL“ grupės metai: reikšmingiausia žuvis – Šiaulių bankas
Lapkričio 22 d. paskelbta, kad lietuviško kapitalo Šiaulių bankas ir investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė „Invalda INVL“ jungia mažmeninius verslus.
Po sandorio įgyvendinimo Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo paslaugų verslą Baltijos šalyse. Planuojama, kad gyvybės draudimo verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje perims banko kontroliuojama bendrovė „SB draudimas“, o pensijų ir investicinių fondų verslas Lietuvoje bus valdomas per naujai steigiamą Šiaulių banko grupės bendrovę.
Sandorį planuojama užbaigti 2023 metų pabaigoje, po to, kai jam pritars Šiaulių banko ir „Invaldos INVL“ neeiliniai akcininkų susirinkimai ir bus gauti visų priežiūros institucijų reikiami leidimai.
Jo vertė siekia 40,2 mln. eurų.
Į jungiamą mažmeninį verslą įsilietų 237,5 tūkst. „INVL grupės“ mažmeninių klientų ir 1,04 mlrd. eurų valdomo mažmeninio klientų turto (2022 m. rugsėjo 30 d. duomenimis), apie 190 pensijų, investicinių fondų valdymo ir gyvybės draudimo srities profesionalų. Šiaulių banko grupėje šiuo metu dirba virš 850 finansinių paslaugų ekspertų.
Pabaigus šį ir kitus skelbtus numatomus akcijų įsigijimo sandorius, „Invaldos INVL“ grupė padidintų Šiaulių banko akcijų dalį nuo dabar turimų 8 proc. iki maždaug 20 proc.
„Invaldos INVL“ grupė šiais metais buvo itin aktyvi – birželį skelbta, kad grupei priklausantis privataus kapitalo investicinis fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigijo Vilniuje veikiantį veterinarijos klinikų tinklą „MiniVet“, o rugsėjį grupės valdoma „PET Baltija“ įsigijo didžiausią Čekijos PET pluošto gamintoją „TESIL Fibres“.
Liepą „Invalda INVL“ baigė Suomijos bendrovės „Mandatum Life“ gyvybės draudimo verslo Baltijos šalyse įsigijimo sandorį. Nei jo suma, nei kitos sąlygos nebuvo skelbiamos.
Gruodžio 9 d. Konkurencijos taryba leido investiciniam fondui „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigyti po 100 proc. bendrovių „Eglės“ sanatorijos, „Namita“ ir „Birštono šaltinis“ akcijų bei įgyti vienvaldę jų kontrolę.
Tačiau dalyvauta ne tik parduodant – gegužę už bendrą 7,231 mln. eurų kainą statinių priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ iš „Invalda INVL“ įsigijo 100 proc. bendrovių „Inservis“, „Priemiestis“, „Jurita“ ir SIA „Inservis“ akcijų.
Laukiama verdikto: Lrytas.lt ir „Ekspress group“
Metų pabaiga atnešė ir dar vieną naujieną – ant prekystalio jau kurį laiką buvęs portalas lrytas.lt pagal pasirašytą sutartį turėtų pereiti į estiško kapitalo įmonės „Ekspress Grupp“ rankas. Šiai grupei Lietuvoje taip pat priklauso naujienų portalas delfi.lt
Šalys susitarė, kad sandorio kaina ir kitos sąlygos yra konfidencialios.
Tiesa, šiuo metu nėra iki galo aišku, ar šiam sandoriui nereikės Konkurencijos tarybos pritarimo. Besijungiančios bendrovės išplatintame pranešime teigė, kad tokio sutikimo nereikės, tačiau sandorio paskelbimo dieną Konkurencijos tarybos atstovai teigė, kad taryba dar spręs, ar ji imsis vertinti sandorį.
„Tam, kad pradėtų sandorį nagrinėti savo iniciatyva, Konkurencijos taryba prieš tai turi susirinkti duomenis ar bent preliminariai įvertinti, koks verslas yra įgyjamas, kad galėtų priimti argumentuotą nutarimą ir įpareigoti sandorio šalis pateikti pranešimą apie koncentraciją, jei tam yra pagrindas“, – žiniasklaidai sakė Konkurencijos tarybos atstovė Lina Navickaitė.
„Alma Littera“ išsiparduoda, „Baltcap“ – perka
Rugsėjį paskelbus, kad „Alma Littera“ grupės įkūrėjas ir akcininkas Arvydas Andrijauskas parduoda leidyklą, knygynų tinklą „Pegasas“ bei logistikos bendrovę „ALG Logistika“ privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondui, jau spalį buvo gautas Konkurencijos tarybos palaiminimas.
Skelbta, kad „BaltCap“ priklausanti Estijos įmonė „BT Investeeringud“ įsigis 100 proc. bendrovės „Nirija“ akcijų, taip netiesiogiai ir 100 proc. įmonių „Alma littera“, „Alma littera sprendimai“, „ALG logistika“, knygų tinklą „Pegasas“ valdančios įmonės „ALG knygynai“ ir „Knygų klubas“ akcijų.
Anksčiau skelbta, kad visų įmonių veiklos sritys bei strateginiai planai liks tie patys.
Registrų centro duomenimis, „Alma Littera“ apyvartą pernai didino 4 proc. iki 7,7 mln. eurų. Tuo metu grynasis pelnas augo 3,4 karto iki 4,4 mln. eurų.
2022 m. pradžioje „Alma littera“ taip pat pardavė vadovėlių ir mokomosios literatūros leidyklą „Šviesa“, kuri grupei priklausė nuo 2002 m. Naujuoju leidyklos savininku po sandorio tapo investicijų bendrovė „Žabolis ir partneriai“.
Gruodį skelbta, kad 15 mln. eurų pastarajam įsigijimui skolins „Luminor“ bankas.
Kosminė „NanoAvionics“ ir „Kongsberg“ sąjunga
Liepos 5 d. buvo pranešta, kad Norvegijos technologijų bendrovė „Kongsberg Defence & Aerospace“ („KONGSBERG“) sudarė susitarimą dėl Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjo „NanoAvionics“ įsigijimo. Jam įsigaliojus, Skandinavijos įmonei nuo šiol priklausys 77 proc. „NanoAvionics“ akcijų.
Dabartinis pagrindinis Lietuvos įmonės akcininkas „AST & Science“ parduos visas turimas akcijas, o „NanoAvionics“ vadovai pasiliks 23 proc. bendrovės akcijų. Šalys bendru nutarimu įmonę įvertino 65 mln. eurų.
„NanoAvionics“ mažųjų palydovų rinkoje pirmauja kaip mažųjų palydovų misijų tiekėja ir palydovų gamintoja, o „Kongsberg“ yra įsitvirtinusi erdvėlaivių posistemių, taip pat palydovinių antžeminių stočių tiekėja. Lietuvos bendrovė turi klientų daugiau nei 40 šalių Azijoje, Europoje ir Amerikoje.
Šiuo metu įmonė pagamina daugiau nei 20 mažųjų palydovų per metus, o 2025 m. tikimasi šį skaičių išauginti iki 120. Keturiuose „NanoAvionics“ padaliniuose Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV metų viduryje dirbo 160 darbuotojų.
„MailerLite“ ir „Vercom“: šimtamilijoninis sandoris, tiesa, zlotais
Balandį pranešta, kad Lenkijos bendrovė „Vercom“, kurianti pasaulines debesijos komunikacijos platformas, už 400 mln. zlotų (84 mln. eurų) įsigijo lietuvišką elektroninio pašto rinkodaros platformą „MailerLite“.
Kaip skelbė portalas vz.lt, didžiąją sandorio dalį – 54 mln. eurų – sudarė pinigai, o likusi sandorio dalis „MailerLite“ įkūrėjams atiteko „Vercom“ akcijomis.
„Vercom“ skaičiavo, kad jos klientų skaičius patrigubės – nuo dabartinių maždaug 19 tūkst. iki beveik 57 tūkst. klientų, veikiančių 180 rinkų.
„MailerLite“ pradėjo veiklą 2010 m. kaip lietuviškas startuolis, teikdama el. pašto komunikacijos paslaugas verslo klientams. Šiandien pagrindinės grupės rinkos yra Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vakarų Europa, kurios užtikrina daugiau nei 70 proc. grupės pajamų.
Poznanėje įsikūrusi bendrovė „Vercom“ daugiausiai iki šiol specializavosi SMS pranešimų komunikacijos kanaluose (angl. push notifications), rašyta pranešime spaudai.
Stambus estų sandoris
Rugsėjį Estijos vaistų prekybos koncernas „Magnum“ už neskelbiamą sumą įsigijo Lietuvos didmeninės prekybos vaistais bendrovę „Medikona“ ir vaistinių tinklą „Apotheca vaistinė“.
Netiesiogiai, per „Apotheca vaistinę“ Estijos koncernas taip pat įsigijo ir kelias smulkias bendroves – Naujakiemio vaistinę, „Premeda“ vaistinę, Jonavos vaistinę bei Smėlynės vaistinę. Šiuo metu „Apotheca“ tinklui Lietuvoje priklauso 49 vaistinės.
Baigus verslų integraciją, estų valdomas vaistinių tinklas turės 62 vaistines.
Dabar „Magnum“ valdo 14 vaistinių Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose. Pirmoji „Apotheca“ vaistinė Lietuvos rinkoje franšizės pagrindu pradėjo veikti 2019 metais.
Kiti įsigijimai
Per metus būta ir gerokai daugiau įsigijimų ir susijungimų. Štai pramonėje viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI įsigijo 100 proc. Utenoje įsikūrusio „Baltijos Polistirenas“ akcijų.
Augo ir marijampoliečiai „Mantinga“ – rugsėjį iš „Orkla Latvija“ įsigijo Rygoje veikiančią įmonę SIA „Fresh Food Production“. Įsigyta įmonė specializuojasi užkandžių ir greito maisto gamyboje
Būta ir smulkesnių, tačiau nemažiau įdomių įsigijimų paslaugų srityje. Štai „Vilnius coding school“ rugpjūtį įsigijo „Baltijos kompiuterių akademiją“, o liepą susijungė 60 teisininkų vienijančios teisininkų kontoros „SPC legal“ ir „Wint law firm“, tapusios „Noor“.
Balandį viena didžiausių žemės ūkio verslo grupių „Litagra“, gavusi Konkurencijos tarybos leidimą, užbaigė Šakių rajone veikiančios bendrovės „Noragra“ akcijų įsigijimą iš Norvegijos investuotojų ir taip išplėtė pieno gamybą.
Spalį „Nasdaq Stockholm“ biržoje listinguota „Green Landscaping Group“ įsigijo viešųjų erdvių tvarkymo lyderę Lietuvoje „Stebulė“.
Netrūko ir IT startuolių įsigijimų. Štai rugsėjį skelbta, kad lietuvių sukurtą 4 mln. vartotojų turintį dirbtinio intelekto startuolį „Eddy Travels“ įsigijo JAV kompanija „TripAdd“.
Tuo tarpu kovą skelbta, kad galimybę sutelktinai investuoti į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus suteikiantis lietuvių startuolis „InRento“ susijungė su didžiausiu Europos NT sandorių agregatoriumi „EvoEstate“ ir tapo didžiausia licencijuota sutelktinio NT nuomos projektų finansavimo platforma Europoje.
