Maskva anksčiau vis pardavinėdavo nedideles valstybines įmones, tačiau privatizacijos procesas buvo pristabdytas, kai 2012 m. į prezidentus grįžo Vladimiras Putinas.
Pirmadienį septynių įmonių – „Alrosa“, „Rosneft“, „Aeroflot“, naftos įmonės „Bashneft“, Rusijos geležinkelių, valstybinio banko VTB ir didžiausios laivų gamintojos „Sovcomflot“ – vadovai dalyvavo susitikime su V.Putinu, kur buvo aptarti šių metų privatizacijos planai.
„Anksčiau privatizacija buvo naudojamasi siekiant sureguliuoti ekonomikos strukūrą ir paversti ją efektyvesne“, – teigia Rusijos ekonomistas „Renaissance Capital“ Olegas Kouzminas.
„Dabar, drastiškai nukritus naftos kainoms, kaip viena iš privatizacijos sugrąžinimo priežasčių tapo pinigų gavimas“, – aiškina jis. Dmitrijaus Medvedevo vadovaujamam ministrų kabinetui sunkiai sekasi vykdyti 2016-ųjų biudžetą. Jis buvo suplanuotas remiantis prielaida, kad naftos kaina bus apie 50 JAV dolerių už barelį. Šiuo metu ji svyruoja apie 34 JAV dolerius.
Investuotojai visgi skeptiškai žiūri į planuojamą privatizaciją – dauguma rusų nepalankiai žiūri į šiuos procesus, prisimindami milžiniškus korupcijos mastus, kai žlugus Sovietų Sąjungai buvo pradėtas pardavinėti valstybinis turtas.
„Bet koks pardavimas už pernelyg žemą kainą sukels įtarimų, kad mes darome kažką kaip paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje“, – FT sakė vienas vyriausybės pareigūnas.
„Rosneft“ vadovui Igoriui Sečinui artimas asmuo FT sakė, kad šis neigiamai žiūri į kalbas apie privatizaciją ir tikina, kad sprendimas dar nėra priimtas.
