„Norvelita“ yra didžiausias darbdavys Raseinių rajone, prieš šventes čia pluša apie 900 žmonių. Rajone daugiau nėra stambių maisto gamybos įmonių, tad jei žuvies perdirbėjams tektų atsisveikinti su darbo vietomis, rajonui tai būtų katastrofiška. Po gaisro, kuris sunaikino vieną žuvų perdirbimo cechą, įmonės savininkai žadėjo išsaugoti darbo vietas, dalis darbuotojų bus perkvalifikuoti.
Kai tokia demografinė situacija, visiems išsigelbėti jau nepavyks. Tad turime išrinkti rajonus, į kuriuos reiktų daugiau investuoti, – sakė A.Stulpinas.
Antras rajone darbdavys – danų kapitalo tekstilės gamybos įmonė „Danspin“, kurioje dirba per 400 žmonių. Ar silkių darinėtojai gali tapti tekstilininkais?
Tokių rajonų, kur dominuoja vienas stambus darbdavys, Lietuvoje yra ir daugiau.
Trys išskirtiniai rajonai
15min pasidomėjo didžiausiais darbdaviais rajonuose. „Sodra“ pateikė kiekvieno rajono tris didžiausius darbdavius.
Čia galima išskirti Plungės, Telšių ir Rokiškio rajonus. Juose stambiausi darbdaviai yra sukūrę tūkstantį ir daugiau darbo vietų. Po jų rikiuojasi jau tik valstybinės įstaigos arba savivaldybės.
Pavyzdžiui, Plungės rajone didžiausias darbdavys – „Plungės kooperatinė prekyba“ (1002 darbuotojai), antroje vietoje – „Vičiūnai ir partneriai“ (421). Abi šios bendrovės priklauso Kauno mero Visvaldo Matijošaičio aplinkai. Iš viso koncernas rajone yra sukūręs per 2 tūkstančius darbo vietų, tiesa, bent keliuose skirtinguose fabrikuose.
Tačiau jei verslo imperija susvyruotų, rajono gyventojai tai skaudžiai pajustų.
Bendrovių – kelios, šeimininkas – vienas
Labai panaši situacija ir Rokiškio rajone, kur be konkurencijos dominuoja pieno perdirbimo įmonė „Rokiškio sūris“. Oficialiais duomenimis, čia dirba 999 žmonės. Po sūrininkų rikiuojasi tik Rokiškio psichiatrijos ligoninė ir rajono ligoninė. Tad pieno perdirbėjai savotiškai diktuoja ir atlyginimų madas.
Krizės atveju „Rokiškio sūrio“ darbuotojams susirasti panašų darbą rajone būtų beveik neįmanoma – stambių maisto gamybos įmonių rajone nėra.
Jų konkurentas „Žemaitijos pienas“ yra didžiausias darbdavys Telšių rajone – 1218 darbuotojų. Antroje vietoje – 50 miestų parduotuvių tinklą turinti „ČIA market“ su 800 darbuotojų. „ČIA market“ yra dukterinė „Žemaitijos pieno“ įmonė.
Panaši situacija susiklostė Šilutės rajone. Čia du didžiausi darbdaviai priklauso vienam šeimininkui. Baldų gamybos įmonės „Šilutės baldai“ (765 darbuotojai) ir „Germanika“ (544 darbuotojai) priklauso koncernui SBA. Tad rajono gyventojų gerovė iš esmės priklauso nuo situacijos baldų rinkoje, nes trečioje vietoje čia – tik Šilutės ligoninė.
Reikia įvairių investuotojų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Alvydas Stulpinas sutinka, kad yra tam tikra rizika, kai rajone dominuoja vienas darbdavys arba savininkas.
„Žinoma, turime džiaugtis investuotojais rajonuose, kad jie kuria darbo vietas. Tačiau reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas ateiti ir kitiems, kitokio profilio investuotojams“, – samprotavo A.Stulpinas.
Nelaimės ar bankroto atveju, pasak pašnekovo, rajono gyventojai pasuks į miestus, ir tai dar labiau pablogintų situaciją Lietuvos regionuose.
Nežinia, kaip pasikeistų Pakruojo rajono gyventojų situacija, jei iš čia išsikraustytų „Idavang“ – danų kapitalo kiaulininkystės kompleksas. Pasipriešinimo ne kartą sulaukę investuotojai dabar yra didžiausias darbdavys rajone ir sukūrė 261 darbo vietą.
Lietuvoje yra keli rajonai, kuriuose dominuoja krovinių vežėjai. Pavyzdžiui, niekada investuotojais nežibėjusiame Jurbarko rajone didžiausias darbdavys – bendrovė „Manvesta“ su 374 darbuotojais. Tačiau tai yra pervežimų bendrovė, o didžioji dalis darbuotojų – vairuotojai.
Tikėtina, kad vairuotojais dirba ne tik rajono gyventojai, tad jei didžiausi darbdaviai ten susidurtų su bėdomis, rajonams tai nebūtų labai skausminga.
Svarbiausias darbdavys – siuvykla
O štai Vilkaviškio rajono gyventojams moteriškus rūbus siuvanti „Žemkalnija“ – itin svarbi. Pagal darbo vietas ji nusileidžia tik miesto ligoninei, tad 289 darbo vietos nedideliam rajonui yra gyvybiškai svarbu. Juo labiau, kad trečioje vietoje – rajono savivaldybė.
Druskininkuose ir Birštone padėtis – nuspėjama, nes didžiausias darbdavių trejetas čia yra sanatorijos.
„Akmenės cementas“ yra didžiausias darbdavys savo rajone, tačiau antroje vietoje – irgi statybų pramonės įmonė „Eternit Baltic“.
Biržuose tarp darbdavių karaliauja AB „Siūlas“ (389 darbuotojai) ir „Biržų duona“, rajone yra nemažai bendrovių, tad jei su sunkumais susidurtų vienas darbdavys, katastrofa neištiktų.
Savivaldybės ir ligoninės – didžiausi darbdaviai
Lietuvoje yra rajonų, kuriuose dominuoja tik biudžetinės įstaigos ir savivaldybės. Ekonomistams kelia dvejonių, ar į tokius rajonus valstybė apskritai turėtų investuoti. Pavyzdžiui, investuotojų stokojančiame Lazdijų rajone trys didžiausi darbdaviai – savivaldybė, miesto ligoninė ir gimnazija.
Analogiška situacija ir Zarasų rajone, kur darbdavių trejetas – savivaldybė, globos namai ir ligoninė. Varėnos rajone dominuoja irgi savivaldybė, ligoninė ir pirminės sveikatos priežiūros centras.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas A.Stulpinas sako, kad valstybė turėtų nusistatyti, kur investuoti.
„Kai tokia demografinė situacija, visiems išsigelbėti jau nepavyks. Tad turime išrinkti rajonus, į kuriuos reiktų daugiau investuoti, galbūt išskirti prioritetinius rajonus, kur jaučiamas verslumas. Kas iš to, kad investuojame į suolelius, jei ant jų nėra kam jau sėdėti“, – pastebėjo A.Stulpinas.
Pavyzdys – Rytų Vokietija
Jis pastebėjo, kad rajonams kaip tik dabar siūloma nusistatyti savo stipriąsias puses, nes nuo to priklauso, kaip į juos žiūrės investuotojai.
„Reikia nustatyti stipriausias savo puses. Dabar nėra tų prioritetų – renovuojame rajonuose darželius, kuriuose nėra vaikų. Geriau remti kitą rajoną, kuriame jaučiamas verslumas, ir kuris aktyviai ieško investuotojų“, – samprotavo Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
Jo nuomone, Rytų Vokietijos pavyzdys Lietuvai galėtų būti labai naudingas – ten investuotojai, sukūrę darbo vietų, dalį investicijų susigrąžina iš biudžeto. Tokia yra valstybės politika.
„Dabar savivaldybės neturi nei instrumentų, nei finansinės motyvacijos kurti darbo vietas ar pritraukti investicijas. Todėl siūlome savivaldybėms grąžinti pelno mokesčio ir nekilnojamojo turto dalį, kuri buvo surinkta savivaldybės teritorijoje, peržiūrėti akcizų perskirstymą, palikti savivaldybėms jų uždirbtas lėšas“, – sako A.Stulpinas.
„Investuok Lietuvoje“: reikia žinoti, ko nori
Jei norime, kad regionuose kurtųsi gamybos bendrovės, reikia profesinio rengimo pagal poreikį, sako „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas. „Šiuo metu šimtais rengiama plaukų ir grožio priežiūros, viešbučių ir maitinimo paslaugų specialistų, nors regionuose kuriasi ne viešbučiai ir SPA, o elektronikos komponentų, langų ir durų bei medicininės įrangos gamintojai“, – stebėjosi M.Katinas.
Šiuo metu dėl fiskalinių paskatų trūkumo savivaldybės nėra stipriai motyvuotos pritraukti naujų investuotojų.
„Lietuva visada konkuruoja su kitomis šalimis. Investuotojo pirmasis ir esminis klausimas yra: ar yra mano pasirinktame mieste pakankamai darbuotojų, atitinkančių mano poreikius? Jeigu mes sakome, kad inžinieriai šiame mieste neruošiami, bet juos galima pasikviesti iš Vilniaus, investuotojas vertina tikimybę, kiek realu, kad vilnietis ar kaunietis važiuos gyventi (arba važinės į darbą) į mažesnį miestelį už 150 kilometrų. Jei Lenkijos miestas konkurentas inžinierius ruošia, mūsų galimybės pritraukti investuotoją stipriai mažėja“, – teigiama „Investuok Lietuvoje“ vadovo komentare.
