Grupė, vienijanti fizinius asmenis ir aplinkosaugos organizacijas iš viso pasaulio, įvardijo bendroves „Coca-Cola“, „Nestle“ ir „PepsiCo“ kaip didžiausias teršėjas plastiku bei perspėjo, kad bendroves iš esmės vengia atsakomybės už atliekų pašalinimą.
Organizacijos savanoriai per prieš mėnesį vykusią akciją „Pasaulinė aplinkos valymo diena“ 51 šalyje surinko beveik pusę milijono plastiko atliekų, iš kurių 43 procentai buvo pažymėti aiškiu vartotojų prekių ženklu.
Pasak organizacijos, „Coca-Cola“ „pirmavo“ antrus metus iš eilės – šiais metais 11 732 plastiko gabalėlių, surinktų 37 šalyse keturiuose žemynuose, buvo pažymėti šios bendrovės prekių ženklu – daugiau nei trijų kitų didžiausių pasaulio teršėjų.
„Daugelis šių bendrovių prisiėmė įsipareigojimus padaryti savo gaminius tvaresniais, tačiau iš esmės išlaiko pasenusį verslo modelį, kuris, visų pirma, ir tapo šio šiukšlinimo priežastimi“, – sakoma pranešime, paskelbtame Maniloje.
Kinija, Indonezija, Filipinai, Vietnamas ir Šri Lanka išmeta daugiausia plastiko į vandenynus, tačiau „tikroji šios plastinės taršos Azijoje priežastis yra tarptautinės korporacijos, kurių būstinė yra Europoje ir JAV“, – sakoma pranešime.
„Coca-Cola“, „PepsiCo“ ir „Nestle“ iškart neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti.
Taip pat didžiausių teršėjų dešimtuke yra „Mondelez International“, „Unilever“, „Mars“, „P&G“, „Colgate-Palmolive“, „Philip Morris“ ir „Perfetti Van Mille“, pažymima ataskaitoje.
Penktadienį Nele Normak, „Coca-Cola Baltics“ viešųjų reikalų ir komunikacijos vadovė atsiuntė komentarą apie šią situaciją.
„Mums nemalonu ir nepriimtina, kai mūsų gaminių pakavimo medžiagos randamos vandenynuose ar bet kur kitur, kur būti neturėtų. Bendraudami su kitomis organizacijomis dirbame tam, kad ši globali problema būtų išspręsta – atliekos ne tik neatsidurtų vandenynuose, bet ir būtų sumažinta dėl taršos vandenynams jau padaryta žala.
Priklausome pagrindinėms sąjungoms, kurios kovoja su plastiko tarša. Pavyzdžiui, esame vieni iš Pasaulinio ekonomikos forumo partnerystės dėl veiksmų, susijusių su plastiku, kūrėjų (angl. „World Economic Forum Global Plastic Action Partnership").
Kartu su šalių vyriausybėmis ir kitais už jūrų ir pakrančių būklę atsakingais asmenimis parengėme ir vykdome specialias programas, skirtas Indonezijai, Vietnamui ir Ganai. Esame Didžiojo septyneto deklaracijos dėl plastiko vandenyne partneriai (angl. „Ocean Plastics Charter"). Investavome 13,5 milijono eurų, kad mūsų vandenynai būtų apsaugoti nuo plastiko atliekų.
Dar 2017-aisiais sutarėme dėl vizijos „Pasaulis be atliekų" (angl. „World Without Waste"). Išsikėlėme tikslą iki 2030-ųjų padėti surinkti ir perdirbti kiekvieną mūsų parduotą buteliuką ar skardinę. Tiesa, Lietuvoje šios problemos beveik nėra: deka puikiai veikiančios užstato grąžinimo sistemos, čia jau dabar grąžinama ir pernaudojama 94 proc. pakuočių.
Investuojame į vietines rinkas, kad padidintume mūsų pakuočių perdirbimo rodiklius. Pavyzdžiui, neseniai paskelbėme, kad Vietname įsteigta mūsų remiama organizacija, pasisakanti už pakuočių perdirbimą. Taip pat pranešėme apie daugiau nei 17 milijonų eurų siekiančias investicijas į naują įrangos perdirbimo gamyklą, atidarytą Filipinuose.
Mes ir toliau investuosime, kad plastiko atliekų mažinimo srityje atsirastų inovacijų ir technologijų, padedančių pagerinti taršos rodiklius. Pavyzdžiui, būtų sudaryta galimybė pernaudoti ir prastos kokybės PET plastiką, dažnai atsiduriantį sąvartynuose ar atliekų deginimo gamyklose, į aukštos kokybės maisto pakavimo medžiagas.“
