15min pateikia atsakymus į 8 svarbiausius klausimus apie sankcijas Baltarusijai.
1. Apie sankcijas kalbama jau beveik pusantrų metų, kam tiksliai jos taikomos?
Nuo Baltarusijos opozicijos, visuomenės bei Vakarų šalių pasipiktinimą sukėlusių Baltarusijos prezidento rinkimų, įvykusių 2020 m. vasarą, sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui įvedė ir griežtino tiek ES, tiek JAV. Prie jų prisidėjo ir Jungtinė Karalystė bei Kanada.
Tad sekti, kam tiksliai ir kada sankcijos buvo įvestos, gali būti sudėtinga, juolab kad šalių sankcijos skiriasi ir savo poveikiu ar įsigaliojimo terminais.
Naujausios reikšmingos žinios iš sankcijų fronto – gruodžio 1 d. paskelbtas penktasis ES sankcijų paketas Baltarusijai. Juo įvedamos sankcijos 17 fizinių ir 12 juridinių asmenų, tarp kurių didžiausi yra įmonės „Belavia“, „Grodno Azot“, „Belorusneft“, „Grodno Chimvolokno“, „Belšina“. Gruodžio antrą dieną apie naujas sankcijas paskelbė ir JAV, Kanada bei Jungtinė Karalystė.
O nuo gruodžio 8 d. 7 val. Lietuvos laiku įsigaliosiančios JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) sankcijos, kurios palies ir „Belaruskalij“ trąšų pervežimus, buvo paskelbtos anksčiau, rugpjūčio mėnesį.
Apibendrintai prisiminti sankcijų chronologiją gali padėti ši lentelė:
Sankcijos „Belaruskalij“ – ne pirmosios, kurios tiesiogiai palies Lietuvos verslus. „Lietuvos geležinkeliai“ buvo ir vasarą JAV, o praėjusią savaitę – ES sankcionuotos įmonės „Grodno Azot“ prekybos partneriai. Sankcionavus šią įmonę Klaipėdos uostas jau neteko iki 1 mln. tonų krovinių.
Tiesa, kur kas daugiau kalbų Lietuvoje sukėlė po trečiojo sankcijų paketo paskelbimo nekokioje situacijoje atsidūrusi Druskininkuose esanti sanatorija „Belarus“. Jos sąskaitos nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. liepos buvo įšaldytos – bankas „Swedbank“ tuomet teigė, jog tiesiog laikosi sankcijų tvarkos.
Įšaldžius sąskaitas, be pajamų liko apie 400 sanatorijos darbuotojų, sanatorijos nepasiekė ir valstybės dalinama parama dėl COVID-19 pandemijos. Sanatorijos darbuotojai net keletą kartų rengė piketus Druskininkuose ir Vilniuje. Buvo kreiptasi ir į teismus.
„Belorus“ į sankcijų paketą pateko todėl, jog sanatorijos veiklą kontroliavo Baltarusijos prezidento reikalų valdyba ir jai vadovaujantis įtakingas A.Lukašenkos režimo politikas Viktoras Šeimanas. Šiam politikui ES sankcijos įvestos dar nuo 2011 m. Sankcijos galiausiai apeitos „paprastai“ – V.Šeimanas pasitraukė į pensiją, todėl finansų įstaiga nebematė preteksto blokuoti sanatorijos sąskaitas.
2. Kuo skiriasi ES ir JAV sankcijos?
Pagrindinis ES ir JAV sankcijų skirtumas – jų pritaikymo apimtis. Pagal ES modelį sankcionuotoms Baltarusijos įmonėms uždraudžiami arba apribojami verslo santykiai su ES šalimis. Kaip tai veikia praktiškai, buvo galima pamatyti praėjusią savaitę, kai Lietuvos muitinė neleido į Klaipėdos uostą įvežti automobilių gamyklos „Belaz“ krovinio, skirto gabenimui į Bosniją ir Hercegoviną. Kaip jau matėme iš sanatorijos „Belarus“ pavyzdžio, ES sankcijos, taikomos ir fiziniams asmenims, taip pat gali paveikti verslo subjektus.
