Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Diplomus gavę absolventai suka ne į šiltas darbo vietas, o į Darbo biržą

Šių metų sausio - birželio mėnesiais absolventai sudarė 12 proc. visų jaunų Lietuvos bedarbių. Lietuvos darbo biržos atstovai, norėdami padėti lengviau susirasti darbo vietą, kviečia aukštųjų ir profesinių mokyklų studijas baigusius absolventus ir studijų nesirenkančius bendrojo ugdymo mokyklų abiturientus dalyvauti akcijoje „Nuo diplomo iki darbo sutarties“. Ji vyks liepos – rugpjūčio mėnesiais visose šalies teritorinėse darbo biržose.
Darbo Birža
Darbo Birža / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Po diplomų įteikimo daugeliui absolventų kyla rūpestis dėl tolimesnės karjeros galimybių – darbo paieškos išties sunkus ir varginantis procesas. Dažnas net nežino, nuo ko reikia pradėti, kaip tinkamai save „pateikti“ darbdaviui.

Spartesnei absolventų ir neapsisprendusių abiturientų integracijai į darbo rinką pirmiausia reikia pradinio teorinio parengimo – įvadinio kurso apie darbo pasaulį, pasitelkiant socialinius partnerius ir darbdavius.

Trečius metus organizuojama akcija siekiama ne tik sparčiau integruoti absolventus į darbo rinką, bet ir kiekvieną supažindinti su darbo paieškos būdais, skatinti jaunuolius planuoti savo karjerą, ugdyti asmenines savybes ir gebėjimus.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Bedarbystė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Bedarbystė

Specialiai jaunimui rengiamuose darbo mugėse jie bus pristatomi potencialiems darbdaviams, ieškantiems darbuotojų. Absolventai galės išsiaiškinti keliamus reikalavimus konkrečioms darbo vietoms, o kartu su darbdaviais – apsikeisti lūkesčiais.

Informaciniuose renginiuose, seminaruose ir diskusijose jaunuoliai bus supažindinti su situacija darbo rinkoje, galimybėmis ir būdais, kaip atkreipti darbdavių dėmesį, kaip plėsti kontaktų tinklą, parengti gyvenimo aprašymą, tinkamai prisistatyti darbo pokalbio metu.

Su diplomu rankoje sutiktas VGTU mechanikos inžineriją baigęs Laurynas jau ne pirmą kartą varsto darbo biržos duris. Liepos 9-ąją išėjęs iš darbo, ką tik pradėjo naujas darbo vietos paieškas.

123rf.com nuotr. /Aukštosios mokyklos absolventai
123rf.com nuotr. /Aukštosios mokyklos absolventai

Jau studijų metais Laurynas pradėjo ieškoti darbo pagal savo specialybę, bet iškart darbo pasiūlymų nesulaukė. Nors atrodo, kad inžinerija šiandien yra viena perspektyviausių profesijų, jaunuolis darbo biržoje išgirdo, jog jo specialybė nepaklausi ir jis sunkiai ras darbą.

Tačiau Laurynas toliau atkakliai ieškos darbo. Pasak jo, skelbimų yra nemažai, bet konkurentų daug. Absolventas studijų metais išsiuntė 30 gyvenimo aprašymų, gavo 8 pakvietimus į darbo pokalbį ir tik iš 8 karto pavyko gauti darbą.

c
ES investicijos jaunimo užimtumui skatinti

Iškart išsiaiškinkit apie specialybę – ar po tiek metų, kai baigsit, bus darbo. Nežiūrėkit vien tik į tai, ar patinka, ar ne.

„Iškart išsiaiškinkit apie specialybę – ar po tiek metų, kai baigsit, bus darbo. Nežiūrėkit vien tik į tai, ar patinka, ar ne“, – abiturientams patarė Laurynas.

Liepos 9-oji VU klasikinės filologijos absolventui Matui buvo pirma darbo paieškos diena. Jis ieško lotynų kalbos mokytojo darbo, tačiau dar pasiūlymų nesulaukė.

Filologams iš tiesų perspektyvos Lietuvoje ne pačios geriausios. „Bendrakursiai lengvai susirado darbą, bet, aišku, ne pagal specialybę. Nežinau, kaip seksis man“, – kalbėjo magistrantūrą baigęs Matas.

Šių metų sausio – birželio mėn. darbo biržoje įregistruota 5,1 tūkst. absolventų.

Šių metų sausio – birželio mėn. darbo biržoje įregistruota 5,1 tūkst. absolventų, atitinkamu laikotarpiu prieš metus – 5,7 tūkst. Absolventų dalis tarp registruotų jaunų (iki 29 m. amžiaus) bedarbių sudarė 12 proc., 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 13,8 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenų registre liepos 1 d. buvo registruota 1,4 tūkst. absolventų. 35 proc. jų baigę universitetus, 17 proc. – kolegijas, 48 proc. – profesinio mokymo įstaigas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, daugiausiai darbo neturinčių universitetų absolventų yra baigę šias mokymo programas: teisė, viešasis administravimas, ekonomika. Kolegijose: kineziterapija, buhalterinė apskaita, socialinis darbas. Profesinio mokymo įstaigose: virėjo, automobilių mechaniko, kirpėjo mokymo programos.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Darbo Birža
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Darbo Birža

Kaip teigia Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyrius vyriausioji specialistė Indrė Laučienė, didžiausias įsidarbinimo galimybes šiuo metu turi asmenys, įgiję šias profesijas: informacinių technologijų specialistai, gydytojai, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, betonuotojai, parduotuvių pardavėjai, statybininkai, kepėjai ir konditeriai, virėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, siuvėjai, statybos vadovai, pardavimo atstovai.

Mažiausias įsidarbinimo galimybes šiuo metu turi asmenys, įgiję šias profesijas: lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, verslo paslaugų agentai, kirpėjai, kosmetikai, teisininkai, ekonomistai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, dailidės ir staliai.

"Aš galiu" logotipai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?