„Darbuotojų skaičius sparčiai auga visuose pagrindiniuose ir net nuo koronaviruso labiausiai nukentėjusiuose ūkio sektoriuose, - sako įmonių rizikos vertinimo bendrovės „Creditrefrom Lietuva“ verslo analitikė Alina Bočkienė, - nors apgyvendinimo ir maitinimo srityje darbuotojų buvo mažiau visus šių metų pirmus mėnesius, lyginant tiek su praėjusiais, tiek su 2019 metais, jau matome, jog birželio pradžioje maitinimo ir apgyvendinimo įmonių personalas viršijo 2020 metų rodiklį. Jei pernai metais birželio pirmąją sektoriuje darbavosi 39 701 asmuo, tai dabar – 40 379.“
Augimas beveik visur
Dirbančių pramonėje skaičius palengva artėja prie 2019 m. rodiklio ir dabar siekia 211 346. Kylanti 2021 m. samdos kreivė nė iš tolo nepanaši į 2020 m. „kolegę“, kuri tęsė krytį žemyn.
Samdomų statybose skaičius taipogi stengėsi atkartoti 2019 m. augimą ir tik paskutiniu metu kiek „nulinko“, kas greičiausiai susiję su neapibrėžtumu dėl vis augančių statybinių medžiagų kainų, o taip pat padėties su darbo jėga iš Baltarusijos. Birželio pradžioje sektoriaus įmonės samdė 100 078 dirbančiuosius, pernai tokių būta 97 377, o užpernai – 100 880.
Prekybos personalo skaičius pasiduoda sezoninėms tendencijoms – auga, tačiau 2019 m. aukštumų greičiausiai nepasieks. Šiemet birželį šiame sektoriuje priskaičiuota 228 561 dirbantysis, pernai – 221 985, užpernai – 230 375. Viena svarbesnių to priežasčių – bendros tendencijos, kad prekyboje dirbančiųjų metai iš metų vis mažėja.
Dar geriau atrodo transportininkai, kurie jau nuo metų pradžios samdo kur kas daugiau nei pernai ar užpernai. Jei 2019 m. birželį čia fiksuota 143 191 dirbantieji, tai šiemet – 151 896. Pernykščių metų birželio rezultatas – 142 861 dirbantysis.
Visuose Lietuvos ūkio sektoriuose, kaip informuoja Sodra, vasaros pradžioje darbavosi 1 399 023 asmenys. Tai daugiau nei pernai (1 352 599) ir net užpernai, kai apie virusą niekas dar nebuvo girdėjęs (1 382 189).
Ramybės iliuzija
Praėjusiais metais birželį tiek verslas, tiek vartotojai gana atsargiai vertino ateitį. Atsargumas atsispindėjo ir nuosaikesniuose samdos skaičiuose 2020 metais. Tačiau šie metai jau šiek tiek kitokie - milžiniški lūkesčiai dėl vakcinacijos, įvaldytos asmens apsaugos priemonės, patirtis kontroliuojant viruso plitimą organizacijų viduje, ir žinoma, vis dar geros būklės bendra ekonominė situacija skatina verslą imtis drąsesnių sprendimų, plėtros galimybių. Kita vertus, didelį svorį vis dar teikia valstybės parama, skolų atidėjimai ir dar tęsiamas besikaupiančių problemų „įšaldymas“.
Sumažėjęs bankrotų ir turto areštų skaičius, lyginant su normalia padėtimi 2019 metais, tik pavirtina, jog ekonomikoje jau susidarė šiokia tokia ramybės iliuzija, kuri iš tiesų gali priminti tiksinčią bombą. Prie to prisideda ir politikų priimtas sprendimas atidėti vadovų pareigą kreiptis dėl nemokumo procedūrų karantino metu.
Tikėtina, kad tikroji padėtis pasimatys daug vėliau, aprimus pandemijai, užsisukus valstybės paramos kraneliui ir atėjus laikui, kuomet įmonėms teks išgyventi tik iš savo lėšų ir kapitalo bei susimokėti atidėtas skolas. Jei bankrotų skaičius šoks į viršų, tai grės mažesne ar didesne darbo rinkos krize. Šiuo atveju viskas priklausys nuo verslo sąmoningumo, finansinių problemų gylio, lėšų planavimo, aiškios strategijos padengiant visas prisikaupusias skolas.
