Pietų Europą alinę karšti orai atplūdo ir į Lietuvą – šią savaitę daugelyje šalies rajonų temperatūra siekė 30–33 laipsnius šilumos ir kai kur sumušė rekordus.
Trečiadienį Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Alytuje, Birštone ir Kalvarijoje oras buvo įkaitęs net iki 34,2 laipsnių.
Nors tokia temperatūra džiugina atostogautojus, dirbantiems per karščius, o ypač lauke, tai gali būti pavojinga. Tad kaip vyraujant karščiams turi elgtis darbdavys?
-
„Kai kurie žemdirbiai neišliks“: Ukrainos ekspertės atsakė, kokias pasekmes atneš Rusijos šantažas dėl grūdų
-
V.Janulevičius apie verslo mokamas bene aukščiausas palūkanų normas: kodėl mes tampame Europos kamikadzėmis?
-
„Sudaužytas gyvenimas“: „Elektrum“ neteisingai priskaičiuota skola pablogino moters kredito istoriją
Dirbant fizinį darbą – ne didesnė nei 26 laipsnių temperatūra
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodo, kad leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo.
Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus.
Statybvietėse negalima dirbti išsirengus iki pusės ir be šalmų
VDI teigimu, ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais.
Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų. Darbo inspekcija rekomenduoja, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val.
Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Privalomos pertraukos
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos.
Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Kaip vėsinti patalpas
Kaip atkreipia dėmesį VDI, įprastai perkaistama esant aukštai oro temperatūrai, didelė santykinė oro drėgmei, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje.
Norint to išvengti, uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos.
Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Kondicionierių filtrai turėtų būti tinkamai išvalyti.
Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą.
Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteikiamos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti.
Po darbo užtemdykite langus
VDI įspėja, kad dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės.
Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.
