Su A.Burkšaičiu susitikome „Menų spaustuvėje“, kur jis intensyviai ruošiasi savo pirmajai premjerai. Rugsėjo 20, 21 dieną jis pristatys savo debiutinį spektaklį-serialą „Honey, I'm Home!“ Šiemet jis laimėjo jaunųjų menininkų konkurse „Atvira erdvė“.
Gyvenime yra daug stipresnių emocijų nei tos, kurias jauti, turėdamas finansinius patogumus ar gražų būstą, – atviravo A.Burkšaitis.
Nebūtų nieko stebuklingo, jeigu ne vienas iškalbingas faktas – A.Burkšaitis yra baigęs Kembridžo universitetą, o kompanijoje „Google“ dirbo programuotoju. Nors dabar jis ėmėsi režisūros, programavimo taip pat neketina pamiršti. Su A.Burkšaičiu 15min kalbėjosi apie emigranto duoną, svajones gyventi Lietuvoje ir, žinoma, tokį netikėtą karjeros posūkį.
Visada žinojo, kad grįš
„Gyvenime yra daug stipresnių emocijų nei tos, kurias jauti, turėdamas finansinius patogumus ar gražų būstą“, – atviravo A.Burkšaitis. Kvietimą studijuoti Kembridže jis gavo 2009 metais, ir, išvykęs į Angliją, visą laiką žinojo, kad grįš gyventi atgal į Lietuvą. Giliai kirbėjo mintis ir apie režisūrą.
„Tėtis yra informatikos ir fizikos mokytojas, o mama – lietuvių literatūros. Visą gyvenimą ir blaškausi tarp tų sričių“, – apie du labai skirtingus savo pomėgius atviravo vyras.
Į Kembridžą jis išvyko ne mintyse skaičiuodamas, kokį solidų atlyginimą gali uždirbti informacinių technologijų sektoriuje. Tėtis informatikas padėjo jam pamilti profesiją, jis dalyvaudavo įvairiose olimpiadose. Tad gavęs kvietimą išvyko. Mokėsi ten trejus metus, dar pusmetį Anglijoje dirbo „Google“, o grįžęs į Lietuvą porą metų praleido su „Trafi“ (buvę maršrutai.lt) komanda.
„Techniškai tai emigracija. Bet negalvoji, kad tai emigracija, ramini save, kad greitai grįši namo. Ir mano projekcija į ateitį buvo Lietuvoje. Labai įdomu užsienyje pagyventi kelerius metus, norėčiau ateityje dar pagyventi. Bet tai nėra mano gyvenimo kelias, tai patirtis“, – pasakojo vyras.
Kaip programuotojas tapo režisieriumi
Svajojo A.Burkšaitis ne tik apie Lietuvą. Jam seniai kirbėjo mintis išbandyti save teatre.
„Nuo vaikystės daug skaitydavau, domėjausi teatru, mane sužavėjo naujos patirties galimybė. Nusprendžiau, kad būtų smagu pačiam ką nors padaryti. Ta mintis buvo seniai. Pradėjau daryti neįsivaizduodamas, kaip tai bus sudėtinga“, – pasakojo A.Burkšaitis.
Jo manymu, ne vien turimos žinios ir įgyta profesija lemia, ką veiki gyvenime. Svarbu ir, kaip sako vyras, poreikis ką nors daryti.
„Nėra taip, kad vieną dieną sugalvoji statyti spektaklį. Tu ilgą laiką tuo domiesi ir pasieki ribą, kur patiki, kad gali ką nors daryti iš tos srities, tada ir padarai. Nebūna taip, kad atsikeli vieną rytą ir sugalvoji“, – sakė A.Burkšaitis.
Vyras tikina, kad visada tam tikrą veiklą renkasi todėl, kad jam ji patinka. „Informatika domėjausi, nes man patiko spręsti sudėtingus uždavinius, kurie ten atsiranda. Kai dirbau, tai irgi patiko, bet pajutau, kad prasidėjo rutina. Finansinis patogumas nėra esminis elementas, kuris verčia mane gyventi ir daryti dalykus taip, kaip aš juos darau“, – sakė jis.
Jaudulio nejaučia
Su kokiomis mintimis ir emocijomis A.Burkšaitis laukia savo spektaklio premjeros?
„Pagalvoju, išsigąstu ir vėl tada nebegalvoju, – vyras tikino, kad šiuo metu turi labai daug darbo, todėl nėra laiko svarstyti, kaip žiūrovai įvertins premjerą. – Sprendžiu problemas.“
Tačiau publikos įvertinimas jam, žinoma, yra labai svarbus. „Kaip sekasi, paaiškės po premjeros. Tai bus galutinis vertinimas. Darbas tęsiasi beveik metus. Kai esi į ką nors susikoncentravęs ilgą laiką, negali žinoti, kaip tai įvertins kiti“, – tikino pradedantysis režisierius.
Jis atviravo, kad dirba su tikra profesionalų komanda.
„Mano komanda yra profesionali. Pažinojau žmones, su kuriais norėjau dirbti, jiems parašiau, jiems pasirodė įdomi ta mintis, ir jie sutiko“, – pasakojo A.Burkšaitis.
Beje, jo patirtis programuojant atsispindės ir spektaklyje. „Mano patirtis su technologijomis spektaklyje atsiskleidžia ne išraiškos forma, bet turiniu – keliamomis problemomis“, – pasakojo A.Burkšaitis.
Programavimo pamiršti nežada
Kas jis – programuotojas ar režisierius? Nei vienas, nei kitas.
„Daug metų programavau, o dabar režisuoju. Tai yra patirtys, ir jos abi yra mano dalis. Man gimė idėja, kuria aš tikiu, kurią noriu realizuoti. Aš dirbu su ja. Kai baigsiu, prasidės naujas etapas. Esu tikras, kad būsiu susijęs ir su teatru, ir su programavimu. Nežinau, koks bus to santykis“, – pasakojo vyras.
Kol kas apie ateitį jis pernelyg daug negalvoja.
„Manau, kad realu dirbti programavimo darbą, sutaupyti pinigų, išvystyti idėją ir tada statyti naują spektaklį. Toks modelis man būtų tobulas. Aš neįsivaizduoju savęs kaip profesionalaus režisieriaus, kuris galėtų statyti po spektaklį kas du mėnesius.
Man reikia daug laiko, kad tos idėjos susigulėtų, išsigrynintų. Man regis, kad tokio dydžio projektui kaip spektaklis reikia permiegoti daug naktų, kad turėtum grynuolį, iš kurio galėtum ką nors padaryti“, – kalbėjo A.Burkšaitis.
Vyrui programavimas patinka, todėl jo nevertina kaip kažkokio sunkaus ar juodo darbo pinigams užsidirbti.
„Niekas iš mūsų nėra vienalytis, toks, kuriam įdomus tik vienas dalykas. Kuo giliau lendu į technologinius dalykus programavime, tuo daugiau juose matau ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Kurių kritikos yra ir šiame spektaklyje. Yra du poliai, kurie atsveria vienas kitą, ir man patinka apie juos mąstyti“, – kalbėjo A.Burkšaitis.
