Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog mišriu būdu norėtų dirbti 25 proc. apklaustųjų. Beveik tiek pat – 24 proc. – tyrime dalyvavusiųjų teigia, jog jų darbo pobūdis reikalauja būti darbo vietoje. Pandemijai pasibaigus 17 proc. rinktųsi dirbti iš biuro, o 12 proc. – iš namų. Kone kas dešimtas lietuvis (9 proc.) teigia, jog jam darbo vieta nesvarbi, o net 13 proc., kad apskritai neketina dirbti arba yra pensijoje, turi neįgalumą, atskleidė „Manpower“ užsakymu tyrimų bendrovės atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa.
Regionuose darbo pobūdis nepasikeis
„Lietuvos regionuose ir kaimuose dirbantys žmonės ir pandemijos laikotarpiu dažniausiai dirbo iš savo įprastos darbo vietos. Mat daugiausiai tai – darbininkai, techniniai darbuotojai, taip pat ūkininkai ir smulkieji verslininkai, kurie fiziškai neturi galimybės savo darbo atlikti iš namų. Apskritai tyrimas parodė, jog beveik ketvirtadalio lietuvių darbo specifika reikalauja būti darbo vietoje. Todėl pasibaigus pandemijai nemažai daliai gyventojų, o ypač regionuose, gyvenimas nepasikeis – jie kaip ėjo į darbą anksčiau, pandemijos metu, taip eis ir po jos“, – teigia „Manpower“ direktorė.
Iš tiesų galimybė pasirinkti mišrų darbo pobūdį yra šiokia tokia prabanga, kurią sau leisti gali tikrai ne kiekvienas. Mat toks darbo variantas dažniausiai galimas didmiesčiuose ir aukštesnes pajamas uždirbantiems žmonėms, kurių pagrindiniai darbo įrankiai – kompiuteris ir mobilusis telefonas.
Be to, beveik pusė, net 46 proc., didesnes pajamas uždirbančiųjų norėtų turėti galimybę lanksčiai rinktis savo darbo vietą.
„Jei tavo pagrindinės darbo priemonės telpa į kuprinę, tuomet natūralu, jog tu gali ir nori dirbti ne biure. – teigia B. Petikonis-Šabanienė. – Bendraudami su esamais ir būsimais darbuotojais, pastebime tendenciją, jog darbas iš namų gali būti naudingas ir pačioms įmonėms. Mat protingai išnaudojamas mišrus darbo pobūdis gali tapti puikia motyvacine priemone darbuotojams – vis daugiau žmonių vertina darbdavio suteikiamą galimybę dirbti lanksčiai ir į laiškus ar skambučius atsakyti iš savo namų, sodo namelio ar paplūdimio prie Viduržemio jūros. Jau dabar matome, kad mišriuoju būdu ir iš namų dirba aukštą kvalifikaciją ir išsilavinimą turintys specialistai bei vadovai.“
Nerimą kelia jaunimo nedarbas
Apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) respondentų šiuo metu nedirba. Deja, bet beveik 40 proc. jų – jaunimas nuo 18 iki 25 metų.
Viena labiausiai tikėtinų priežasčių – karantinas sutrukdė studijas baigusiems žmonėms pradėti karjerą, nes sunkiau susirasti darbą per nuotolį, mano ekspertė. Kita vertus, dažnai šio amžiaus žmonės startuoja darbo rinkoje su laikinais nekvalifikuotais darbais aptarnavimo, prekybos, viešojo maitinimo ir renginių organizavimo srityse, o visos šios veiklų sritys beveik metus buvo uždarytos ir tik dabar pamažu pradeda vykdyti veiklą.
Nors registruotas jaunimo nedarbas mažėja, tačiau dabartinė situacija kelia nerimą.
„Nors registruotas jaunimo nedarbas mažėja, tačiau dabartinė situacija kelia nerimą. Mat jaunimo nedarbas ir praeityje buvo sunkiai išjudinamas reiškinys. Po kiekvienos krizės jaunimo nedarbas labai išauga, o tai turi nemažai neigiamų pasekmių. Viena pagrindinių – darbo rinka nepasipildo, vadinasi trūksta darbuotojų, nes natūraliai dalis žmonių iš jos kasmet pasitraukia. Jeigu jaunimas į darbo rinką neateina ir tos pertraukos metu nesimoko, tada atsiranda vadinamosios „skylės“ darbo rinkos tęstinume – iš patirties žinome, jog laukia net keletas sunkių metų, siekiant užpildyti darbo pozicijas. Mat reikiamos kvalifikacijos jaunimui dar tik formuosis“, – nuogąstauja B.Petikonis-Šabanienė.
Pasak jos, neretai jaunimo nedarbas signalizuoja, kad žmonės neturi darbo rinkai reikiamų įgūdžių ir žinių, tad smarkiai didėja perkvalifikavimo, profesinio orientavimo reikšmė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Manpower“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų balandį. Tyrimo metu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
