Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. mokslininkas Tomas Krilavičius bei vienas robotų intelektą kuriančios įmonės „Rubedo sistemos“ vadovų Linas Vaitulevičius aiškina, ką šiandien reiškia „dirbtinio intelekto“ sąvoka ir kaip radikaliai mūsų gyvenimus pakeis naujos jo formos.
Kada ateis filmuose matomas dirbtinis intelektas?
Pirmąjį, siaurą dirbtinį intelektą, mes turime jau seniai ir susiduriame kasdien.
„Dažnai pats dirbtinio intelekto terminas vartojamas iki galo nesuvokiant, ką jis reiškia. Iš tiesų, jį galima grupuoti į tris tipus: specializuotas dirbtinis intelektas, sąmoningas dirbtinis intelektas, bei superprotas. Dažnai filmuose matome būtent trečiąjį, o kiek laiko prireiks jį išvysti šalia mūsų – pasakyti labai sunku. Vieni prognozuoja 20, 30 metų, kiti iš viso netiki, kad toks bus sukurtas. Tuo tarpu pirmąjį, siaurą dirbtinį intelektą, mes turime jau seniai ir susiduriame kasdien: tai mūsų el. pašto brukalų filtrai, maršruto siūlytojai, individualių rekomendacijų generatoriai“, – aiškina T. Krilavičius.
Tad paprasčiausias atsakymas į klausimą, kada pamatysime dirbtinį intelektą, – mes jį jau matome, net jei to nepajaučiame. Kai kuriose srityse jis netgi atlieka sudėtingus darbus, tik šie visuomet susiaurinti iki labai aiškių ribų.
„Rubedo sistemų“ vadovas L. Vaitulevičius teigia, jog kai kuriose srityse robotai žmones netgi lenkia, tačiau kitas žingsnis – sistema, galinti daryti daug skirtingų užduočių vienu metu – kol kas dar nežengtas.
„Dirbtinio intelekto sistema gali apdoroti didžiulius duomenų kiekius per labai trumpą laiką. Pavyzdžiui, medicinoje dirbtinis intelektas gali savarankiškai išanalizuoti 10 tūkst. skaitmenizuotų diagnostinių rentgeno nuotraukų, jose aptikti anomalijas ir atkreipti į jas gydytojo dėmesį. Sudėtingiau sukurti sistemą, kuri turėtų dešimtis tokių tarpusavyje integruotų funkcijų, nes tam, kaip ir, sakykime, mažam vaikui, reikia žymiai sudėtingesnių apmokymų ir bendro suvokimo ugdymo“, – teigia specialistas.
Pasak T. Krilavičiaus, filmuose matomų humanoidinių robotų greičiausiai neišvysime niekada, nes patys žmonės į šią idėją reaguoja skeptiškai. O tiek bendrasis dirbtinis intelektas, galintis suplanuoti žmogaus dieną už jį, tiek superprotas, pralenksiantis žmogaus galimybes, greičiausiai vieno fizinio pavidalo neturės, bet bus išsiskaidęs per daugybę prietaisų – panašiai, kaip šiandien internetas.
„Ateityje dirbtinis protas bus kažkas tokio, ką jau turime atskirais elementais. Tik tai bus visur pasklidęs mąstymas, su kuriuo vieną dieną susitiksime skalbdami rūbus, kitą poliklinikoje, o dar kitą – ieškodami informacijos “, – tikina VDU profesorius.
Jau artėjame link „1984-ųjų“
Nepaisant to, jog bendro dirbtinio intelekto dar neturime, jo keliamos grėsmės jau ryškios, o kai kuriais atvejais skambančios net labai baisiai. Ekspertai pastebi, kad jau šiandien galima pastebėti, jog kai kuriose srityse tobulėjančios technologijas sukuria prielaidas žmonėmis manipuliuoti.
Dirbtinio intelekto apdorojami didieji duomenys leistų pritaikyti žinutes kiekvienam gyventojui.
„Šiandien įprasčiausias būdas politikui įpiršti žmonėms savo darbotvarkę yra viešieji ryšiai ir kaip įmanoma didesnis masinių informavimo kanalų valdymas. Tačiau čia atsiveria bėda – pastarieji transliuoja visiems bendrą žinutę. Dirbtinio intelekto apdorojami didieji duomenys leistų pritaikyti žinutes kiekvienam gyventojui: jei žmogus mėgsta futbolą, jis girdėtų pažadus apie naujus stadionus, jei jis daugiavaikės šeimos tėvas – apie naujus darželius ir t.t. Manipuliacija taptų gerokai labiau rafinuota, todėl visoje politikoje, o ypač totalitariniuose režimuose, sukurtų gerokai sudėtingesnius nuomonių burbulus, kuriuos, tiesa, turime jau šiandien“, – teigia L. Vaitulevičius.
Tuo tarpu T. Krilavičius aiškina, jog kryptingai judame prie pasaulio, kuriame „fake news“ tampa gerokai didesne problema, nei yra šiandien. Ir šio iššūkio kol kas beveik neįmanoma išspręsti.
„Prielaidos George‘o Orwello „1984-iesiems“ jau yra. Tiek kalbant apie manipuliavimą žmogaus nuomone, tiek apie istorijos keitimą. Įsivaizduokime, kad visi straipsniai ir naujienos egzistuoja tik skaitmeniniu pavidalu. Neturėdami jokio fizinio objekto, mes negalime nurodyti į jokį praeities faktą ir jei tokiame pasaulyje kažkas geba perrašyti visus skaitmeninius šaltinius konkrečia tema, tai jis visiškai valdo mūsų supratimą apie pasaulį“, – pasakoja profesorius.
Kai jį sukursime, jo niekur nebeuždarysi, jo niekaip neišjungsi, jo neperkrausi. Kokia bus to proto logika, kaip jis mąstys – niekas nežino.
Dar didesnį pavojų galime įžvelgti kompiuterinio superproto atėjime – o kas, jei šis nuspręs, kad yra per protingas būti žmogaus įrankiu ir ims pats valdyti technologijas kaip jam patogiau? T. Krilavičius komentuoja, kad šis klausimas kyla ne tik filmų scenaristams, bet ir mokslininkams: „Tiek „Google“ futurologas Ray‘us Kurtzwellas, tiek Elonas Muskas, tiek Billas Gatesas kalba apie superproto keliamas grėsmes. Kai jį sukursime, jo niekur nebeuždarysi, jo niekaip neišjungsi, jo neperkrausi. Kokia bus to proto logika, kaip jis mąstys – niekas nežino. Jį sukurti yra mūsų natūralaus progreso dalis ir mes kryptingai link to judame, bet kas bus, kai tą tašką pasieksime – scenarijų yra ir džiugių, ir baisių“.
Matysime ir utopijos, ir distopijos bruožų
„Rubedo sistemų“ vadovas L. Vaitulevičius teigia, kad kitas tikrai revoliucingas technologijos žingsnis – biologinio ir dirbtinio proto sujungimas. Kol kas net ir pati inovatyviausia technologija remiasi naudotojo pastangomis: klavišų spaudymu, informacijos suvedimu ar balsu, o ateityje turėtų ateiti vadinamasis „singuliarumo taškas“, kai technologijos su protu susilies neuroniniame lygmenyje.
„Kai tai nutiks, nesvarbu, už 20 ar už 50 metų tai būtų, tikrąja valiuta taps protas. Vaizdžiai kalbant, turtingesni žmonės tiesiog galės papildyti save tūkstančiu technologinių smegenų, o vargingesni toliau vadovausis tik savo galva. Kapitalu taps žmogaus susietumas su išorinėmis smegenimis“, – aiškina robotų intelekto kūrėjas.
„Žmonės visada buvo skeptiški dėl naujų technologijų. Bet pažiūrėkime, ar šiandien mintis arti lauką su arkliu neatrodo šiek tiek senamadiškai? Išmanieji telefonai mums leidžia pasiekti informaciją taip, kaip prieš tai net nesvajojome, tačiau tuo pačiu mes patys tampame pernelyg pasiekiami, pernelyg prisijungę. Taip greičiausiai bus ir su dirbtiniu intelektu – jis ženkliai pagerins gyvenimą, tik tuo pačiu metu atneš savo problemas ir savo iššūkius“, – reziumuoja T. Krilavičius.
Plačiau šias temas ekspertai pristatys Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ spalio 12-13 dienomis. Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.
Finansuojama Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis
