2019-ieji buvo dosnūs tiek Lietuvos verslui, tiek darbuotojams. Statistikos departamento duomenimis, šalies įmonės per tris šių metų ketvirčius uždirbo 3 proc. daugiau ikimokestinio pelno nei pernai – 4,7 mlrd. eurų. Tai prilygsta net 40 proc. valstybės biudžeto įplaukų. Bendrasis įmonių pelnas paaugo 10 proc.
Darbuotojai šiemet taip pat negalėjo skųstis, nes atlyginimai „ant popieriaus“ per 9 mėnesius ūgtelėjo dar daugiau – 9 proc.
Vis dėlto vieniems darbuotojams šiemet laimė šypsojosi labiau negu kitiems, nes sėkmingai dirbę sektoriai netruko pelnu pasidalyti su darbuotojais. Tuo tarpu kai kuriuose sektoriuose pelnai gerokai šoktelėjo, o atlyginimai augo lėčiau nei šalies vidurkis.
Tarp pastarųjų atsiduria vienus mažiausių atlyginimų rinkoje mokantys sektoriai – statybos, transporto įrangos gamybos, elektros įrangos gamybos, kompiuterių taisymo, taip pat sandėliavimo įmonės.
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas tvirtino, kad geriausia, kai įmonių pelno ir darbuotojų atlyginimo augimo tempas sutampa.
„Jei pelnų augimas šalyje skiriasi nuo darbo užmokesčio augimo į vieną ar kitą pusę, išeina išsibalansavimas. Normalu, kad kitais metais darbo užmokesčio fondas gali augti sparčiau negu pelnai, bet po to geriausia būtų, kad augimas susivienodintų. Nes jei darbo užmokesčio didėjimas pradeda lenkti pelnų augimą, bruzda verslininkai, kad jiems lieka mažiau pinigų“, – pastebi T.Povilauskas.
Kai pelnų dalis buvo labai didelė, o algų – maža, tai 2012–2014 metais atlygiai augo mažiau, ir tai skatino emigraciją, sako analitikas.
15min paanalizavo, kaip įvairiuose Lietuvos verslo sektoriuose kilo pelnai ir atlyginimai, taip pat išskyrė dosniausius bei šykščiausius sektorius.
Didžiausias šykštuolis – statybų sektorius
Didžiausio šykštuolio titulo šiais metais nusipelno statybų sektorius, sparčiausiai auginęs pelnus, tačiau atlyginimus bent jau oficialiai kėlęs itin kukliai.
Statistikos departamento duomenimis, statybų sektorius per tris ketvirčius uždirbo 178 mln. eurų ikimokestinio pelno – net 161 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį 2018 metais.
Tiesa, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, atlyginimai prieš mokesčius šitame sektoriuje didėjo tik 6 proc. – tai vienas mažiausių augimų visoje Lietuvoje.
Tai, kad šio sektoriaus darbdaviai neskuba dalytis su darbuotojais uždirbtu pelnu, patvirtina ir mokamo atlyginimo dydis – 2019 metų trečią ketvirtį darbo užmokestis „į rankas“ statybos sektoriuje siekė 753 eurus ir buvo vienas kukliausių visoje rinkoje. Palyginimui, vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius Lietuvoje – 828 eurai, rodo Statistikos departamento duomenys.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė 15min sakė, kad Europos mastu yra trys problemiškiausi sektoriai, kurie mažiausiai dalijasi pelnais su darbuotojais.
„Transportas, mažmeninė prekyba, apdirbamoji pramonė yra tie patys problemiškiausi sektoriai, kurie turi pakankamai didelius pelnus, o darbuotojams moka minimalų atlyginimą. Galvojau, kad minučių klausimas, kada ir statybos sektorius prisijungs į šią gretą“, – tvirtino I.Ruginienė, nė kiek nesistebinti dėl statistinių duomenų.
Vaizdą iškreipia šešėlis
Statybininkų profesinių sąjungų pirmininkė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė mano, kad statybų sektoriaus statistiką iškreipia šešėlis.
„Statybų sektoriuje yra vienas didžiausių šešėlių. Jei pažiūrėtume į kai kurių statybos įmonių vidutinį atlyginimą, pamatytume, kad kai kuriose jis siekia vos 680 eurų. Bet niekas negauna tokių algų. Įmonės tiesiog moka neoficialias priemokas vokelyje“, – mano J.Subačiūtė-Žemaitienė.
Ji pridūrė, kad aukštesnės kvalifikacijos statybininkas šiandien rinkoje uždirba mažiausiai tūkstantį eurų „į rankas“.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas taip pat pritarė, kad darbo užmokesčio statistiką statybų sektoriuje iškreipia šešėlis. „Atlyginimai kilo apie 11–13 proc. per metus – tiek garantuotai“, – įsitikinęs D.Gedvilas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie statistikoje atsispindintį spartų pelno augimą D.Gedvilas tvirtino, kad šie metai nebuvo itin geri. Pasak jo, Statistikos departamentas po statybų sektoriaus pavadinimu suplaka dvi skirtingas veiklas – rangos paslaugas atliekančius statybininkus ir nekilnojamojo turto vystymą.
D.Gedvilo teigimu, daugiausia pelno šiemet uždirbo nekilnojamojo turto vystytojai, tuo tarpu rangovinės įmonės, nors ir augino apyvartas, rezultatais nesidžiaugė. Pirmiausia dėl to, kad jų sąnaudos augo greičiau negu pajamos – didėjo darbo užmokestis, brango statybinės medžiagos.
O didžiausias galvos skausmas, anot D.Gedvilo, užklupo įmones, dalyvavusias viešuosiuose pirkimuose ar dirbusias prie didelių objektų, dėl kurių pastatymo kainos buvo suderėtos anksčiau.
„Jei rangovas nebegali už nustatytą kainą pastatyti statinio, jis turi didžiulį galvos skausmą. Anksčiau, jei vykdei didelį projektą, tikėtina, ir pelną turėsi neblogą. Bet šį kartą, jei projektas užtrunka ilgiau nei dešimt mėnesių, didelė tikimybė, kad tarp sąnaudų, kurias patyrei pradėjęs statyti objektą ir jį baigęs, bus didžiulis skirtumas. Tad negalėčiau apie stulbinančiai gerus metus kalbėti“, – sakė D.Gedvilas.
Moka mažiausius atlyginimus
Įdomu, kad yra ir daugiau sektorių, kurie šiais metais išsiskyrė pelnų augimu, bet atlyginimus kėlė bene kukliausiai rinkoje.
Pavyzdžiui, šiais metais per 9 mėnesius kompiuterių ir namų ūkio reikmenų taisymo bei kitą asmenų aptarnavimo veiklą teikiančių įmonių pelnas paaugo net 59 proc., tačiau atlyginimo prieš mokesčius augimo tempas rinkoje neišsiskyrė ir siekė 8,7 proc.
Šiame sektoriuje mokamas vienas mažiausių atlyginimų atskaičius mokesčius – 693 eurai.
Transporto priemonių didmenine ir mažmenine prekyba besiverčiančios įmonės uždirbo 56 proc. daugiau pelno, o atlyginimas visame didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje kilo apie 7 proc.
Tuo tarpu transporto įrangos gamybos įmonių pelnai šoktelėjo 31 proc., o atlyginimai – 6 proc. Vidutinis šio sektoriaus atlyginimas – 870 eurų atskaičius mokesčius.
Pasitaikė ir atvejų, kai vienus didžiausių atlyginimų rinkoje mokančių sektorių pelnai kilo kur kas sparčiau nei atlyginimai. Pavyzdžiui, vaistų gamintojų pelnas šiemet ūgtelėjo 17 proc., o atlyginimai – 7 proc. Tokie per tūkstantį eurų atlyginimą „į rankas“ mokantys sektoriai į mūsų sudarytą šykštuolių sąrašą nebuvo įtraukti.
T.Povilauskas aiškina, kad neatitikimas tarp pelno ir atlyginimų augimo susijęs su tuo, kad atlyginimų fondą įmonės planuoja metams į priekį, o pelno augimo tempus prognozuoti labai sunku.
Didžiausiose šalies įmonėse atlyginimai planuojami metams į priekį.Tuo tarpu pelnai yra pakankamai svyruojantis ir mažiau prognozuojamas rodiklis, – teigė T.Povilauskas
„Įmonės jau dabar yra susidėliojusios, kiek planuoja išleisti algoms kitais metais. Prognozuojama, kad darbo užmokestis kitąmet didės 7–8 proc., todėl būtų keista, kad įmonės planuotų 20 proc. darbo užmokesčio augimą. Tuo tarpu pelnai yra pakankamai svyruojantis ir mažiau prognozuojamas rodiklis. Pavyzdžiui, metų laikotarpyje gali pakisti tavo parduodamos produkcijos kaina, išaugti energetinės sąnaudos. Negali planuoti 20 proc. darbo užmokesčio augimo kitais metais, nes nežinai, koks bus faktinis pelno augimas“, – mano T.Povilauskas.
Dosniausias sektorius – kompiuterių ir optinių prietaisų gamybos
Dosniausi sektoriai šiemet buvo miškininkystės ir kompiuterinių, elektroninių bei optinių gaminių gamyba. Nepaisant to, ar sektoriuje pelnai traukėsi, ar didėjo, atlyginimai čia augo sparčiausiai.
Miškininkystės ir medienos ruošos sektoriuje ikimokestinis pelnas šiemet per 9 mėnesius sumažėjo net 75 proc., bet atlyginimai iki mokesčių išaugo 17 proc.
Tuo tarpu kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje ikimokestinis pelnas smuktelėjo 4 proc., o atlyginimai ūgtelėjo 16 proc. Beje, pastarajame sektoriuje mokami ir vieni didžiausių atlyginimų šalyje.
„Dzūkijos miškas“ generalinis direktorius Raimundas Lavrenovas mano, kad didelis atlyginimų ūgtelėjimas miškininkystės sektoriuje užfiksuotas dėl sezoniškumo – rudenį šiame sektoriuje daugiausia darbo, nes ruošiamasi kitiems metams.
Komentuodamas pelno sumažėjimą R.Lavrenovas tvirtino, kad sektorius išgyvena sunkius laikus, nes krinta medienos kaina ir jos poreikis. „Pirmas ketvirtis dar geras, dabar viskas žemyn važiuoja. Europoje lentos nereikia niekam, krizė. Į Lietuvą iš Baltarusijos priveža, kiek nori. Blogai“, – rinkos situaciją komentavo R.Lavrenovas.
Tuo tarpu Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas bene sparčiausią atlyginimų kilimą kompiuterinių, elektroninių ir optinių prietaisų gamybos, taip pat informacijos ir ryšių sektoriuose aiškina darbuotojų trūkumu.
„Toks algų augimas iššauktas darbuotojų trūkumo. „Infobalt“ parengta apžvalga parodė, kad galima dabar įdarbinti tūkstančius darbuotojų, bet jų nėra Lietuvoje, o atsivežti nėra lengva, nes į Migracijos tarnybos pinkles visus statome: ir programuotojus iš „Skype“, ir žmones fiziniams darbams. Tad atlyginimai kyla dėl darbo jėgos trūkumo“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, su technologijomis susijusiuose sektoriuose šie metai buvo sėkmingi, o statistikoje matomi šiemet šiek tiek sumažėję pelnai nereiškia, kad įmonėms prasčiau sekėsi. Greičiausiai tai gali būti didelių investicijų ženklas.
Informacijos ir ryšių sektoriuje atlyginimai atskaičius mokesčius yra vieni didžiausių Lietuvoje ir siekia 1428 eurų, o kompiuterinių, elektroninių ir optinių prietaisų gamybos sektoriuje darbo užmokestis perlipęs 1,3 tūkst. eurų ribą.
Šiais metais per devynis mėnesius itin ženkliai paaugo mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos sektoriaus pelnas – nuo 1,4 mln. eurų iki 13,7 mln. eurų. Šio sektoriaus darbuotojai uždirba per tūkstantį eurų „į rankas“.
Eksportuojančiuose sektoriuose didinti algas lengviau
Kodėl vienuose sektoriuose atlyginimai auga sparčiai ir vejasi europinį vidurkį, o kituose vos viršija minimalų šalies darbo užmokestį, yra daug priežasčių. T.Povilauskas atkreipia dėmesį, kad lengviau atlyginimus didinti tuose sektoriuose, kur pelno marža siekia keliolika procentų – paprastai tai eksportuojantys, stabiliai augantys sektoriai.
„O kuo mažesnė pelningumo marža, tuo sudėtingiau didinti algas. Tokie sektoriai paprastai veikia vidaus rinkoje. Pavyzdžiui, prekybos sektoriuje pelno marža yra 5 proc., todėl jei padidini darbo užmokestį darbuotojams, turi arba staigiai padidinti pardavimus, arba sumažėja tavo pelno marža”, – sakė T.Povilauskas.
