Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Drąsūs tvarumo tikslai atveria kelią prasmingoms partnerystėms

Drąsūs tikslai priemonių jiems siekti verslus skatina ieškoti ne tik kompanijos viduje, bet ir pasitelkiant išorės partnerius. Ši taisyklė galioja ne tik tuomet, kai keliami ambicingi verslo tikslai, bet ir siekiant drąsių tikslų socialinės atsakomybės ar tvarumo srityje. Ja vadovaujasi ir IT bei telekomunikacijų bendrovė „Telia“, turinti tikslą – nulis atliekų visoje veiklos grandinėje iki 2030 metų. „Paulig“ žaliosios energijos iniciatyva jau antrus metus padeda siekti šio tikslo, o šiemet leido prisidėti ir prie Kalėdų nuotaikos kūrimo sostinėje – pagrindinės šalies eglės Katedros aikštėje apšvietimo.
Telia
Telia / Partnerio nuotr.

Kelias drąsių tikslų įgyvendinimo link – nuo mažų žingsnelių

„Su aplinkosaugos klausimais, kylančiais mūsų veikloje, dirbame ne vieni metai ir praėjusiais labai aiškiai įvardijome sau, kaip verslui, keliamus tikslus šioje srityje. Vienas jų – nulis atliekų iki 2030-ųjų. Tai labai didelis siekis, todėl mes jį išskaidome į konkrečias užduotis, kaip šį tikslą norime įgyvendinti. Viskas prasideda nuo mažų žingsnių, kaip pavyzdžiui, atliekų rūšiavimas biuruose. Stengiamės ne tik užtikrinti visas reikiamas priemones, pavyzdžiui, konteinerius atliekų rūšiavimui darbe, bet ir edukuoti darbuotojus. Tikimės, kad jie šias žinias parsineša ir į namus“, – sako „Telia Lietuva“ Tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

VIDEO: Drąsus tvarumo tikslai atveria kelią prasmingoms partnerystėms

Kita didelė ir labai svarbi atliekų, kurios susidaro „Telia“ veikloje dalis, – elektronikos atliekos. „Vykdome programą, kuri skatina klientus atnešti į mūsų salonus savo senuosius mobiliuosius aparatus. Edukuojame klientus ir taip užtikriname, kad nebereikalingi įrenginiai negulės kažkur stalčiuose ir galiausia neatsidurs sąvartynuose. Jie privalo būti tinkamai išrūšiuoti, perdirbti ir utilizuoti, – sako Indrė Bimbirytė-Yun. – Žinoma, patys turime labai daug įrangos ir dedame daug pastangų, kad ji kiek įmanoma būtų iš naujo panaudojama detalėmis, pritaikoma, jei įmanoma – įrangą taisome ir siekiame prailginti jos naudojimą.“

Tvarumas apimą viską: ir darbą, ir asmeninį gyvenimą

Kaip ir atliekų rūšiavime, taip ir kituose žingsniuose link užsibrėžto tikslo – labai svarbus darbuotojų įsitraukimas. „Siekiant darbuotojų dalyvavimo, pirmiausia, žinoma, svarbu juos informuoti ir edukuoti, kaip kasdieniame savo darbe ir asmeniniame gyvenime jie gali prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo. Organizuojame įvairius vidinius renginius – tiek vietinius, tiek kartu su „Telia“ kolegomis iš kitų šalių, vyksta paskaitos, susitikimai, seminarai internetu. Taip pat darbuotojams siūlome įvairių iššūkių, kurie skatina darbuotojų įsitraukimą. Pavyzdžiui, rugsėjį, per JT Darnaus vystymosi tikslų savaitę kvietėme darbuotojus paieškoti kuo įvairesnių priemonių pasiekti darbą ir nesinaudoti automobiliu“, – sako „Telia Lietuva“ Tvarumo projektų vadovė.

Partnerio nuotr./„Telia Lietuva“ Tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun
Partnerio nuotr./„Telia Lietuva“ Tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun

Kaip kitą darbuotojų įsitraukimo pavyzdį Indrė Bimbirytė-Yun pateikia raginimą darbuotojams parodyti, kaip jie namuose keičia savo įpročius. „Telia“ globalaus padalinio Lietuvoje kolegos fotografavo, filmavo, kaip jie namuose rūšiuoja atliekas, kaip įsuka tvaresnes lemputes – smulkmenos, atrodo, bet tuo pačiu jos labai reikšmingos, nes atskleidžia, kaip auga žmonių sąmoningumas ir suvokimas, kad tvarumas apima viską – tiek darbą, tiek asmeninį gyvenimą“, – sako Indrė.

Tvarumo tikslai ir vertingos partnerystės keičia įpročius

Vienas iš „Telia Lietuva“ įgyvendinamų projektų tiesiogiai palietė ir pačios Indrės įpročius. Iki tol, kaip pati sako, buvusi labiau arbatos mėgėja, kompanijai prisijungus prie „Paulig“ inicijuoto žaliosios energijos projekto, I. Bimbirytė-Yun vis dažniau ėmė gerti kavą: „Kai žinai, kad tavo išgertas kavos puodelis suteiks ne tik malonumą ir energijos, bet jos tirščiai toliau bus panaudoti elektros energijai sukurti, kyla teigiamos emocijos. Teigiamų vertinimų sulaukiame ir iš kolegų, kurie noriai prisideda prie kavos tirščių akcijos stropiai gerdami kavą. Apskritai, kava yra vienas iš apjungiančių dalykų: prie kavos puodelio bendradarbiai ne tik bendrauja, bet dažnai gimsta ir bendrų projektų idėjos.“

Bendradarbiavimas ne tik įmonės viduje, bet ir išorės partnerystės, pasak „Telia Lietuva“ Tvarumo projektų vadovės, padeda siekti užsibrėžtų tikslų. „Nebūtinai viską įmanoma padaryti vieniems – puikūs projektai gimsta per partnerystę. Žaliosios energijos projektas yra vienas tokių partnerysčių pavyzdžių. Tai, ką anksčiau mes laikėme tiesiog atlieka, iš tiesų yra vienas iš energijos gavybos šaltinių. Įdomus ne tik pats procesas, kaip iš kavos tirščių pagaminama elektra, bet ir tai, kaip panaudojant atliekas sukuriama pridėtinė vertė. Kaip ir mūsų veikloje antrą kartą panaudojama įranga, jos dalys, taip ir elektros energijai gaminti naudojami kavos tirščiai yra žiedinės ekonomikos pavyzdys, leidžiantis priartėti prie išsikelto nulio atliekų tikslo“, – sako Indrė Bimbirytė-Yun.

„Telia“ darbuotojų surinkti kavos tirščiai – sostinės Kalėdų eglei apšviesti

Kelias, žinoma, dar tolimas, bet iki 2030-ųjų, Indrės įsitikinimu, „Telia“ pavyks įgyvendinti užsibrėžtą tikslą. Tuo tarpu jau dabar kompanija gali džiaugtis su partnere „Paulig“ pasiektu rezultatu – pirmą kartą žaliąja elektros energija apšviesta pagrindine Lietuvos Kalėdų egle. Būtent Vilniaus Katedros aikštėje stovinčiai moderniai, tarptautinio dėmesio ir įvertinimo sulaukusiai eglei apšviesti yra naudojama žalioji elektros energija, pagaminta perdirbus „Telia“ ir kitų projekto dalyvių surinktus kavos tirščius.

 Mindaugo Kulbio nuotr. / Sostinės Kalėdų eglė
Mindaugo Kulbio nuotr. / Sostinės Kalėdų eglė

Iš viso sostinės Kalėdų eglei apšviesti iki sausio 7 d. reikės 12 000 kWh elektros energijos. Tiek jos pagaminama iš daugiau nei 21 t kavos tirščių. Iš viso „Paulig“ iniciatyva šiais metais surinkta 30 tonų kavos tirščių. Jie iš sostinėje veikiančių didžiųjų verslo centrų vežami į biodujų jėgainę, kur didžiulėse talpose apdorojami jose esančių bakterijų. Šio proceso metu išsiskyrusios biodujos surenkamos ir panaudojamos elektros energijos gamybai, o likusios atliekos perduodamos kaip trąša ūkininkams. Taip užtikrinamas tvarus, žiedinis, jokios taršos aplinkai nekeliantis atliekų perdirbimas.

Mindaugo Kulbio nuotr. / Sostinės Kalėdų eglė
Mindaugo Kulbio nuotr. / Sostinės Kalėdų eglė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas