Tarp kitų dienų, per kurias egzistuoja didesnė tikimybė namuose sulaukti nekviestų svečių yra gegužės 1-oji, Naujieji metai, Joninės ir Visų šventųjų diena.
Mūsų pastarųjų penkerių metų statistiniai duomenys rodo, kad šią dieną vagysčių iš namų ar kitų gyventojams priklausančių patalpų registruojama daugiausia, – teigė A.Juodeikis.
„Liepos 6-oji yra ne tik palanki diena gyventojams laiką leisti gamtoje ar prie jūros, bet ir aktyviai darbuotis ilgapirščiams. Mūsų pastarųjų penkerių metų statistiniai duomenys rodo, kad šią dieną vagysčių iš namų ar kitų gyventojams priklausančių patalpų registruojama daugiausia, o jų skaičius, palyginti su metiniu vidutiniu dienos vagysčių skaičiumi, išauga 47 procentais. Be to, šią dieną turtui padaroma ir didžiausia vidutinė žala, kuri sudaro daugiau kaip 1700 eurų“, – sako įmonės Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Kaip minėta, vagysčių skaičius pastebimai ūgteli ir per gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena) bei Naujuosius metus – atitinkamai 44 ir 31 procentu. Joninės ir Visų šventųjų diena sulaukia šiek tiek mažesnio nusikaltėlių dėmesio – vagysčių skaičius minėtomis dienomis, palyginti su vidutiniu dienos vagysčių skaičiumi, padidėja 9 ir 6 procentais.
„Šventines dienas, ypač šiltuoju metų laikotarpiu, vagys renkasi tikslingai, nes tuo metu daugiau žmonių leidžia laiką prie jūros ar gamtoje, yra mažesnė tikimybė susidurti tiek su turto šeimininkais, tiek su kitais kaimynais. Esame atlikę bausmę įkalinimo įstaigose atliekančių nusikaltėlių apklausą, kuri parodė, kad profesionalūs vagys gerai išanalizuoja nusižiūrėto buto gyventojų įpročius ir 72 proc. teigia, kad vagystę įvykdyti paprasčiausia tada, kai šeimininkai atostogauja. Be to, 59 proc. nusikaltėlių patvirtino, kad apvogti šalies gyventojų namus jiems yra paprasta“, – pastebėjo A.Juodeikis.
Pasak A.Juodeikio, pasirinkę laiką, kai šeimininkai atostogauja, į namus įsibrovę nusikaltėliai turi daugiau laiko išžvalgyti patalpas. Tokiais atvejais ieškodami paslėptų vertingų daiktų, jie apgadina ar sulaužo kitą namų turtą, pavyzdžiui, sulaužo baldus, išplėšia grindų dangą ar subraižo sienas.
Šie veiksniai nulemia, kad švenčių metu padaroma vidutinė žala turtui yra didesnė. Per šventines dienas šalies gyventojų turtui vienos vagystės metu padaroma žala siekia apie 1200 eurų. Ji, palyginti su vidutine vienos turto vagystės metu padaroma žala, yra 19 proc. didesnė.
Iš penkių didžiausių šalies miestų didžiausias santykinis vagysčių skaičius per šventines dienas tenka Panevėžiui, o toliau rikiuojasi Klaipėdos, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestai.
Beje, ne visos šventinės dienos sulaukia tokio populiarumo tarp vagių. Mažiau, palyginti su vidutiniu metiniu vagysčių skaičiumi, vagysčių įvykdoma Velykų ir Kalėdų švenčių dienomis, taip pat Nepriklausomybės švenčių, minimų vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją, metu. Žolinės taip pat sulaukia mažesnio ilgapirščių susidomėjimo.
Pirmaujanti šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ savo paslaugas teikia pusei milijono privačių ir verslo klientų ir per metus atlygina klientams žalų už daugiau nei 70 mln. eurų. Bendrovėje dirba daugiau nei 1100 darbuotojų. „Lietuvos draudimas“ keturis kartus iš eilės pelnė „Geriausio darbdavio“ apdovanojimą, 2013 metais buvo pripažintas geriausiu Vidurio ir Rytų Europos darbdaviu.
