„Atotrūkis tebėra milžiniškas. Jeigu palygintume, kiek įnešama į gyvybės draudimą Jungtinėje Karalystėje, matome, kad tai solidžios sumos, kai kur siekiančios 3 tūkst. eurų metams. O lietuviai gyvybės draudimo įmokoms nuo nelaimių, taip pat papildomam kaupimui pensijai skiria 85 eurus per metus, skaičiuojant vienam gyventojui“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė LDGĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Pasak jo, atlyginimai Vakarų Europoje yra 4-6 kartus didesni nei Lietuvoje, nors finansiniam saugumui skiriamos lėšos gali skirtis dvidešimt ar net trisdešimt kartų.
„Akivaizdu, kad tokį skirtumą lemia ne vien ekonominė situacija ir žmonių galimybės, bet ir prioritetai bei finansinio raštingumo stoka”, – tvirtino A.Bakšinskas.
LGDĮA duomenimis, Jungtinės Karalystės gyventojai gyvybės draudimo įmokoms nuo kritinių ligų, nelaimių ar nelaimingų atsitikimų, o taip pat papildomam kaupimui pensijai per metus vidutiniškai skiria 2794 eurus, švedai – 2121 eurą, arba atitinkamai 32 ir 25 kartus daugiau nei Lietuvoje. Palyginti su Europos vidurkiu, Lietuvoje finansiniam saugumui skiriamos lėšos yra mažesnės 14 kartų.
Pasak „SEB gyvybės draudimo“ generalinės direktorės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, palyginti nedidelės pajamos nėra kliūtis sukaupti vėlesniam laikui.
„Visuomet atrodys, kad yra kitų prioritetų, bet švedai pradeda taupyti jau gavę pirmąjį atlyginimą, ten finansinė disciplina pakankamai griežta. Asmuo atsideda 15 proc. pajamų ateičiai, o mes galbūt pasiekę 10 proc. ribą, bet turime būti sau griežtesni. Anksčiau pradėjus netgi tas mažas atlyginimas nėra kliūtis. Mažomis įmokomis lygiai taip pat gali sukaupti pakankamą sumą ateičiai“, – teigė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Anot jos, savo finansiniu saugumu savarankiškai rūpinasi tik 14 proc. Lietuvos gyventojų – tai reiškia, kad tik kas septintas gyventojas yra sudaręs investicinio gyvybės draudimo sutartį, kuri yra populiariausia savanoriško finansinio turto kaupimo priemonė šalyje.
Pasak „Aviva Lietuvos“ generalinės direktorės Astos Grabinskės, per gyvybės draudimą Lietuvos gyventojų sukaupta suma jau artėja prie 1 mlrd. eurų – nuo metų pradžios padidėjo apie 4 proc. iki 944 mln. eurų.
Pasak A. Bakšinsko, nepaisant to, kad nuo šių metų pradžios Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatai, taikomai gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų kaupimo įmokoms, įvestos 2 tūkst. eurų „lubos“ ir gyventojas per metus taip gali susigrąžinti ne daugiau kaip 300 eurų, žmonių rūpinimasis savo gerove ir toliau didėja.
„Jei norime, kad lietuvių finansinis saugumas pasiektų Vakarų lygį, turime didinti lubas GPM susigrąžinimui ir skatinti žmones kaupti daugiau (...) Tikimės, kad bus pasinaudota estų patirtimi, kur lubos yra tris kartus didesnės – 6 tūkst. eurų”, – teigė A.Bakšinskas.
Asociacijos vertinimu, įmokų „lubų“ įvedimas daugiausiai įtakos turėjo vienkartinių įmokų surinkimui – jos šiemet bus mažesnės, todėl LGDĮA prognozuoja, kad šiuos metus gyvybės draudimo rinka baigs su panašiomis apimtimis, kaip ir pernai, arba smuktels iki 2 procentų.
Į 2018-uosius metus asociacija žvelgia optimistiškai ir teigia, kad gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augs 7–8 proc.