Nerimo įnešė planuojamos Draudimo įstatymo pataisos, kurias padiktavo Europos Komisijos direktyva, reglamentuojanti draudimo rinką senajame žemyne. Tačiau Lietuvoje, anot brokerių, ketinama įteisinti ir tai, kas direktyvoje nėra numatyta.
Labiausiai nuogąstaujama dėl to, jog priėmus pataisas draudimo rinka dar plačiau atsivers bankiniam sektoriui. Be to, teisinėje bazėje atsiras formuluotė „Nepriklausoma konsultacija“, kuria vadovaudamiesi pažodžiui brokeriai sako liksiantys be darbo, o sumažėjusi konkurencija išaugins kainas. Brokeriai įsitikinę, jog jų profesinė ateitis tampa miglota.
Baiminasi pakeitimų
„Dirbu jau 18 metų. Bijau... Nenoriu, – baimindamasi pakeitimų 15min sakė brokere Šiauliuose dirbanti Nerija Pasiliauskienė. – Esminė problema, kad ketinama suformuluoti, jog atlygį brokeris gautų iš kliento, o ne iš draudiko“.
N.Pasiliauskienės teigimu, šiuo metu brokeris gauna komisinį mokestį iš bendrovės, kurios paslaugas įsigija klientas. Grėsmę moteris įžvelgia ir galimam bankų dominavimui.
„Sakau klientams, kad jie tegul dalina pinigus, nes daug ko apie draudimą nežino. Esame matę ne vieną banko polisą, kuris padarytas tik tam, kad būtų užsidėtas „paukščiukas“, – įsitikinusi moteris.
Mes atstovaujame klientą nutikus įvykiui, o ne draudimo bendrovė, einame iki teismų, klientui tai parankiau. Pildome eismo įvykio deklaracijas vidury nakties, guodžiame apsiverkusius po autoįvykio, nežinau, ar bankas jiems tai suteiks. Turiu klientų jau po 15-16 metų, jų vaikai užaugo mano akyse“.
Verda diskusijos
Tai povandeniniai akmenys, nes čia slypi interesas išstumti brokerius, kurie dirba, kaip bitutės kopia ir neša medų jiems. Pačios bendrovės deklaruoja, kad brokeriai daug parduoda. Nenorima mokėti komisinių, o pardavinėti patiems, – sakė prezidentė.
Nacionalinės draudimo brokerių asociacijos prezidentės Anos Sabaliauskienės duomenimis, Lietuvoje veiklą vykdo apie 950 brokerių, veikia apie 90 įmonių. Trečius metus brokeriai, kuriuos vienija Draudimo brokerių rūmai ir trys asociacijos, kasmet susiburia metų forume. Šiemet itin karštos diskusijos verda dėl įstatyminių pakeitimų.
„Asociacijos lygmenyje ruošiame pakeitimus ir komentarus į įstatymines pataisas ir aršiai kovojame dėl savo egzistencijos ir tendencijos mus naikinti. Įžvelgiame bankų interesus, nes jaučiama, kad jiems trūksta veiklos Lietuvoje. Matydami visą duomenų bazę, jie manipuliuoja klientais, ypač dalindami paskolas, priversdami juos draustis pas juos. Bankai dirba per brokerius, išskyrus vieną banką, kuris turi savo draudimo bendrovę, tačiau tai tik laiko klausimas, jei įsigalios pakeitimai. Didžiausia grėsmė yra šis dalykas“, – sakė A.Sabaliauskienė.
Kitas esminis klausimas, keliantis brokeriams nerimą, tai sąvoka „Nepriklausoma konsultacija“. Anot šioje veikloje daug metų dirbančios A.Sabaliauskienės, pasiskelbusi, jog teikia nepriklausomą konsultaciją ji turėtų atlygį imti iš kliento.
„Jūs sumokate man pinigus, o toliau keliaujate į draudimo bendrovę, kuri už tai, kad buvo rekomenduota brokeriui nieko nebemoka. Kas Lietuvoje pasiruošę mokėti pinigus už konsultaciją? Be to, komisinių nemokėjimas paslaugos neatpigins. Tai povandeniniai akmenys, nes čia slypi interesas išstumti brokerius, kurie dirba, kaip bitutės kopia ir neša medų jiems. Pačios bendrovės deklaruoja, kad brokeriai daug parduoda. Nenorima mokėti komisinių, o pardavinėti patiems. Po kelių metų brokeriai išnyks“, – situaciją komentavo moteris.
Augs kainos
Draudimo kompanijų reguliatoriaus tikslas nėra, kad būtų konkurencija. Tikslas, kad būtų stabilu, o stablu, kai uždirba pelną, o uždirbama – kai auga kainos. Tikslas, kad nebankrutuotų nė viena draudimo kompanija, – apibendrino asociacijos prezidentas.
Anot Lietuvos draudimo brokerių asociacijos prezidento Roberto Šalčio, Lietuvoje ketinama pritaikyti perteklinius reikalavimus, kurių Europos Komisijos direktyvoje nėra.
Pasak žinovo, sąvoka „Nepriklausoma konsultacija“ direktyvoje suformuota, tačiau ją rekomenduojama taikyti tik su investavimu susijusiems produktams, neliečiant civilinio, įmonių ir kitų draudimo rūšių. Kad konsultacijos būtinos parodė krizė, kai daug investavusių žmonių pasijuto apgauti. Tiesa, brokeriai, anot R.Šalčio, parduoda vos du procentus visų investicinių gyvybės draudimų rinkoje.
„Įžvelgiu blogų dalykų – mažesnę konkurenciją ir toliau kylančias kainas. Mes tikrieji klientų atstovai, kurie susiduria su klientų poreikiais ir jų nepasitenkinimu kasdien. Kainų augimas yra beprecedentis šias metais. Realiai jokių įrankių suvaldyti nėra.
Skambiname pavojaus varpais, kad Lietuvos banko iniciatyva dar pablogins situaciją. Mes sakome – palikime tai, kas yra direktyvoje. Kuo Lietuva gudresnė nei Europa, dešimt metų gludinusi direktyvos tekstą? Artimiausiose valstybėse to niekas nedaro. Dabar gi panašu, kad draudimo kompanijų reguliatoriaus tikslas nėra, kad būtų konkurencija. Tikslas, kad būtų stabilu, o stablu, kai uždirba pelną, o uždirbama – kai auga kainos. Tikslas, kad nebankrutuotų nė viena draudimo kompanija“, – apibendrino asociacijos prezidentas, pateikęs pavyzdžių, kai tam tikri įstatyminiai pakeitimai kai kuriose Europos valstybėse paskatino kompanijas persikelti į kaimynines šalis.
Tuo metu Finansų ministerija laikosi pozicijos, jog niekas iš esmės rinkoje nesikeis ir brokeriai veiklą vykdys, kaip įprastai, o ar imti mokestį iš kliento, ar draudiko bus jų apsisprendimo teisė. Ministerijos nuomone, bankai brokerių įmones gali steigti ir šiandien, tačiau tokių tendencijų nepastebima. Priėmus pataisas ir pastebėjus ženklių pokyčių rinkoje ministerija teigia esanti pasirengusi iškart reaguoti.
Bankai atstovai yra užsiminę, jog stebi rinką ir turi ketinimų įžengti į draudimo paslaugų sferą.
