Neišdiskutuotos pataisos?
Draudimo įstatymo pataisas anksčiau ar vėliau numato daugelis Europos Sąjungos šalių, tai diktuoja Europos Komisijos direktyva. Vienokios ar kitokios pataisos turi būti atliktos iki 2018 metų rugpjūčio. Su tuo sutinka ir patys draudimo brokeriai, tačiau pabrėžia, kad jos turi būti išdiskutuotos, priimtos atsižvelgiant į rinkos padėtį, konkurencinę ir finansinę šalies aplinką.
Draudimo brokerių asociacijos teigimu, dabar labiausiai nerimą kelia keli aspektai – neaišku, kodėl šį klausimą imama spręsti taip skubotai.
Draudimo brokerių asociacijos teigimu, dabar labiausiai nerimą kelia keli aspektai – neaišku, kodėl šį klausimą imama spręsti taip skubotai.
Antra, kodėl pridedama draudimo brokerius skandinsiančių pataisų, kurių nenumato Europos Komisijos direktyva.
Įstatymo projekto 39 straipsnyje numatyta keisti galiojančio įstatymo 161 straipsnį, nurodant, kad draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo, kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą. Pažymėtina, kad direktyvoje nėra numatytos galimybės draudimo brokeriams vykdyti kitą finansinių paslaugų teikimo veiklą.
Anot Nacionalinės draudimo brokerių asociacijos, siūlomas nustatyti reglamentavimas suteikia teisę subjektams, kurių nuolatinė veikla susijusi išimtinai tik su finansinių paslaugų teikimu, steigti draudimo brokerių įmones. Įsigaliojus įstatymo projekte numatytiems pakeitimams, finansų įmonės, įskaitant didžiulius finansinius ir žmogiškuosius resursus turinčius bankus bei draudimo įmones, įgis teisę steigti ir draudimo brokerių įmones, t.y. kartu vykdyti ir draudimo tarpininkavimo veiklą. Galima situacija, kai draudimo veiklą vykdantis subjektas turėtų teisę vykdyti ir draudimo tarpininko veiklą, kas, mūsų manymu, sukeltų sunkiai suvaldomą interesų konfliktą.
Skuboti sprendimai
Atkreipdami dėmesį į skubotą įstatymo pataisų priėmimą, draudimo brokeriai pabrėžia, kad dar daugelis Europos Sąjungos šalių nėra perkėlę direktyvos ir jos perkėlimo svarstymas taip pat nėra pradėtas nacionaliniuose Parlamentuose.
Finansų ministerija savo siūlymą taikyti skubos tvarka grindžia tuo, jog direktyva turi įsigalioti 2018 m. vasario 23 d., tačiau Europos Parlamentas jau priėmė sprendimą ir kreipėsi į Europos Komisiją prašydamas atidėti direktyvos įsigaliojimo datą, ir šiuo metu Europos Komisijoje yra svarstomas sprendimas nustatyti, kad direktyvos taikymo pradžios data būtų nukelta į 2018 m. spalio 1 d.
Dar daugelis Europos Sąjungos šalių nėra perkėlę direktyvos ir jos perkėlimo svarstymas taip pat nėra pradėtas nacionaliniuose Parlamentuose.
Draudimo įstatymo projekto svarstymas skubos tvarka, pasak Nacionalinės draudimo brokerių asociacijos, reikštų, kad Lietuvos Respublikos Seimas įstatymą apsvarstyti ir priimti turėtų per vos kelias savaites. Pateiktas projektas yra didelės apimties ir iš esmės keičiantis draudimo rinkos dalyvių veiklą, darantis didelę įtaką draudimo paslaugų vartotojų teisių apsaugai. Draudimo brokeriai įsitikinę, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi turėti teisę ir pareigą iš esmės įsigilinti į projektą ir jį nuodugniai apsvarstyti bei išdiskutuoti. Europos Parlamento kreipimasis į Europos Komisiją tokią progą Lietuvos Respublikos Seimui suteikia.
Pražūtis mažiesiems rinkos dalyviams
Komentuodamas ketinamas priimti Draudimo įstatymo pataisas Seimo narys Algirdas Butkevičius tikino, kad jos labai pasunkintų konkurencines sąlygas draudimo brokeriams, o galbūt juos ir paskandintų. „Aš esu nagrinėjęs šitą klausimą. Kalbėjome su draudimo brokerių asociacijos atstovais, su biudžeto ir finansų komiteto pirmininku. Turiu pasakyti, kad Lietuva yra palyginti maža rinka, jeigu vertinsime iš finansinio požiūrio. Aš laikausi nuomonės, kad brokeriams turėtų būti palikta galimybė teikti tas paslaugas, kurias jie dabar teikia. Jeigu tos funkcijos bus perduotos komerciniams bankams, tai smulkieji brokeriai rinkoje vargu ar galės su jais konkuruoti“, – kalbėjo pašnekovas.
A.Butkevičius atkreipė dėmesį, kad jam teko klausytis ne vieno pranešimo tarptautinėse konferencijose, kur visada būdavo akcentuojama, jog tokio dydžio finansų rinkose kaip Lietuvos reikia labai atsargiai priimti finansinius sprendimus. „Svarbu, kad finansinės paslaugos ar produktai nebūtų monopolizuojami. Mano pozicija būtų tokia“, – tikino Seimo narys. Taip pat A.Butkevičius tikino, kad, priimant tokius sprendimus, tiesiog būtina gerai apsvarstyti ir išanalizuoti rinką.
