Spręsti šias problemas, kai rūšiavimo ir perdirbimo srityje Lietuva dar nedrąsiai žengė pirmuosius žingsnius, pradėjo susikūrusi organizacija „Žaliasis taškas“, skatindama rūšiavimą ir didindama sąmoningumą ekologijos klausimais. Šiemet „Žaliasis taškas“ – didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija Lietuvoje – skaičiuoja jubiliejinius, 20-tus veiklos metus. Per du dešimtmečius, rūpinantis visuomenės švietimu, inicijuojant teisės aktų pakeitimus bei įgyvendinant kitas ekologines iniciatyvas aplinkosaugos srityje, organizacijai pavyko pasiekti reikšmingų rezultatų, apie kuriuos kalba „Žaliojo taško“ direktorius Kęstutis Pocius.
Šiandienos aktualijos – pasiruošimas Žaliojo kurso pokyčiams
Šiandien bene aktualiausias klausimas, kurį sprendžia „Žaliasis taškas“, o kartu ir visa Europa, – Žaliojo kurso įgyvendinimas, kuriuo siekiama, remiantis žiedinės ekonomikos principais ir keičiant bei inicijuojant reikalingus teisės aktus, iki 2050 m. ES ekonomiką pertvarkyti į tvarią.
„Žiedinės ekonomikos įgyvendinimas nėra vien politikų ar įgaliotų institucijų atsakomybė – nebegalime ignoruoti tiesioginio ryšio tarp mūsų kasdienių pasirinkimų ir grėsmingų jų pasekmių. Siekiant žiedinės ekonomikos, pokyčių reikia visame gamybos cikle, verslo modeliuose. Tai itin aktuali tema ir verslo atstovams, nes akivaizdu, jog ateityje jie privalės ne vien gaminti iš perdirbtų žaliavų – pagal žiedinę strategiją, nauji gaminiai turės būti ilgaamžiai, pataisomi, gaminami iš perdirbimui tinkamų medžiagų“, – sako „Žaliojo taško“ direktorius Kęstutis Pocius ir akcentuoja, kad norint sėkmingai pereiti iš linijinio prie žiedinio ekonomikos modelio, kurio dėka galėtume sumažinti aplinkos taršą ir atverti naujų galimybių verslui, turime pokyčių imtis jau šiandien.
Svarbi darbo dalis – švietimas
Pokyčių įgyvendinimas, K. Pociaus teigimu, būtų neįmanomas be žinių, todėl itin svarbi „Žaliojo taško“ darbo dalis – kompleksinis švietimas, kuris padeda išmokyti ir motyvuoti gyventojus tvarkyti savo atliekas teisingai bei suprasti rūšiavimo būtinybę, taip prisidedant prie švarios ir ekologiškos ateities kūrimo.
„Jau 20 metų kasdien organizuojame pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje, įgyvendiname nacionalinius aplinkosaugos gerinimo projektus bei rūpinamės visuomenės švietimu pakuočių atliekų rūšiavimo klausimais. Nuolat siekiame atkreipti vartotojų dėmesį į tai, kad gaminiai ir juos sudarančios medžiagos gali būti naudojami pakartotinai, perdirbami ir tapti žaliava naujam gaminiui – tai padeda ne tik sumažinti atliekų kiekį, bet ir tausoti žemės išteklius“, – kalba K. Pocius.
Anot jo, nemažai klausimų dėl atliekų perdirbimo ir rūšiavimo kyla ne tik gyventojams, bet ir prie tvarios aplinkos kūrimo norintiems prisijungti gamintojams ir importuotojams, kurių kasmet pasirodo vis daugiau. Į visus jiems kylančius klausimus, pasak K. Pociaus, atsakymai pateikiami specialiai rengiamuose seminaruose, asmeninėse konsultacijose ar konferencijose.
„Turime beveik 3 tūkst. narių ir suprantame, kad susigaudyti pakuočių tvarkymo džiunglėse ne visuomet lengva, todėl savo nariams suteikiame prisijungimus prie informacinės sistemos, didelės apimties duomenų bazės ir inovatyvios platformos, kurioje paprastai ir greitai perduodami duomenys, būtini sklandžiam paslaugų teikimui. Kilus klausimams, galima skambinti ir į kasdien veikiantį skambučių centrą. Esame lyderiaujanti savo verslo segmento organizacija, todėl užtarnautą pasitikėjimą nuolat stipriname šiuolaikiniam verslui patogiausiomis paslaugomis ir įrankiais“, – pasakoja K. Pocius ir priduria, kad „Žaliojo taško“ ekspertai, narių pageidavimu, įmonėse nemokamai atlieka ir pakuočių apskaitos auditą.
Priklauso tarptautiniam tinklui
Jau ne vienerius metus „Žaliasis taškas“ ne tik rūpinasi tinkamu atliekų rūšiavimu ir perdirbimu, bet taip pat dalyvauja atliekų tvarkymo sektoriaus teisėkūroje, siūlydamas galimus teisės aktų pakeitimus ir teikdamas pastabas naujiems projektams, bei yra tarptautinio Europos gamintojus ir importuotojus vienijančio tinklo dalis.
„Džiaugiamės, kad organizacija tapo pirmąja Lietuvoje, gavusia licenciją pakuočių atliekų tvarkymui, bei priklauso tarptautiniam „Pro Europe“ tinklui, vienijančiam 31 pakuočių tvarkymo organizaciją visoje Europoje. Tai leidžia mums efektyviau prisidėti prie globalių problemų sprendimo, o siekdami kurti efektyvų, tvarų ir skaidrų atliekų tvarkymą, remiantis užsienio partnerių bei „Green dot“ organizacijų visoje Europoje sėkmingomis praktikomis, vystome partnerystę su aukštojo mokslo institucijomis, tarptautiniais tinklais ir akredituotomis asociacijomis“, – pristato „Žaliojo taško“ vadovas.
Daugiau nei prieš 15 metų „Žaliojo taško“ iniciatyva ant Lietuvos gamintojų pakuočių atsirado pasaulinis ženklinimas „Green dot“ – žaliame apskritime besisukanti rodyklių pora simbolizuoja uždaro ciklo ekologiją. Šiuo ženklu kasmet pasaulyje pažymima daugiau kaip 460 milijardų pakuočių.
Nuo pat įsikūrimo organizacija stengiasi diegti veiksmingą bendrą pakuočių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo sistemą: organizuoja pakuočių atliekų tvarkymą nuo jų surinkimo iki perdirbimo, rūpinasi ir rūšiavimo konteinerių plėtra, nemokamai dalija ir patogias rūšiavimo dėžutes, kurių kasmet pagaminama per 20 tūkstančių vienetų.
Spartėjantis vartojimas didina pakuočių kiekius
Ekspertai sutaria, kad tvarus vartojimas ir gamtai draugiškesnis gyvenimo būdas nebėra tik madingi šūkiai – tai yra suvokimas, kad visa, ką valgome, kuo rengiamės, kaip keliaujame, turi tiesioginį poveikį mums ir mūsų aplinkai. Pasak Žaliosios politikos instituto ekspertės Ievos Budraitės, šiais metais balandžio 7 d. Lietuvoje minėjome Žemės perviršio dieną. Tai reiškia, kad per 3 mėnesius ir 7 dienas Lietuvos gyventojai išeikvojo viską, ką planeta mums galėjo pasiūlyti visiems metams.
„Žemės perviršio diena pasauliniu mastu kasmet išaušta vis anksčiau – jei 1970 m. ši diena beveik sutapo su kalendorinių metų pabaiga, tai 1990-aisias metais ji buvo minima spalio 11-ąją. 2000-aisiais data pasislinko į rugsėjo 23-ąją, o jau 2019-aisiais į liepos 29-ą“, – pasakoja I.Budraitė.
Nepaprastai augantis vartojimo tempas tiesiogiai susijęs ir su didesniais pakuočių kiekais. Keičiantis aplinkosaugos reikalavimams bei pakuočių tvarkymo mokesčiams, verslas nelaukia ir jiems ruošiasi iš anksto. Įmonių atstovai įsitikinę, kad savo veikloje pritaikę atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo būdus, jie ne tik prisidės prie gamtos išsaugojimo, klimato kaitos pokyčių mažinimo, bet ir žingsniu ar keliais galės aplenkti konkurentus.
Vartotojai palaiko aplinkai draugiškesnius sprendimus
Susirūpinimas klimato kaitos temomis tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje auga, o nepakantumas vienkartinėms, neperdirbamoms pakuotėms, didėja. Dėl šios priežasties, imtis pokyčių gamintojus verčia ne tik įstatymai, bet ir didėjantis visuomenės, o ypatingai jaunosios kartos, sąmoningumas ir iniciatyvumas.
I.Budraitė pastebi džiuginančią tendenciją, kad nepaisant klimato krizės gilėjimo, kurį skatina iškastinio kuro deginimas ir gamtinių resursų naudojimas, visuomenėje jaučiama vertybių kaita, kurią patvirtina ir tyrimai.
Europoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 54 proc. vartotojų pakuotės tvarumas yra svarbus veiksnys renkantis produktus, 52 proc. ant pakuotės ieško informacijos apie jos perdirbimą ir medžiagas, iš kurių ji pagaminta, o net 72 proc. vartotojų už aplinkai draugiškesnę pakuotę linkę mokėti daugiau.
„Pernai paskelbtos „Global Buying Green“ ataskaitos duomenimis, 72 proc. vartotojų už aplinkai draugiškesnę pakuotę yra linkę mokėti daugiau. Tarp jaunesnio amžiaus žmonių ši dalis dar didesnė – ji siekia net 86 proc. 18–34 metų apklaustųjų, – pristato ekspertė. – Rinkai tai sako, kad atsiveria pirkėjų, suprantančių ir pripažįstančių savo kuriamą pėdsaką, niša, laukianti aplinkai draugiškų inovacijų ir pasiryžusių už tai atsiskaityti.“
