15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„DUOday“ iniciatyvos pradininkas: „Negalia ir darbas? Savaime suprantama

„DUOday“ – tai diena, kai verslo įmonėse ar organizacijose įvairiose pozicijose savo jėgas išsibando žmonės su negalia. DUO – reiškia dirbti duetu arba šešėliuoti tai, ką daro profesionalas. Šis iš pirmo žvilgsnio paprastas sumanymas griauna iki šiol sunkiai įveikiamą žmonių su negalia atskirtį darbo rinkoje.
Wannes Marivoet
Wannes Marivoet / Pranešimo autorių nuotr.

Prieš dešimt metų Belgijoje prasidėjusi iniciatyva šiandien yra išplitusi daugelyje Europos šalių. Lietuvoje ji organizuojama jau antrą kartą, norintieji dalyvauti kviečiami pildyti anketą „DUOday“ iniciatyvos interneto svetainėje.

„DUOday“ iniciatyvos pradininkas Wannes Marivoet ilgą laiką dirba organizacijoje „GTB Flandrija“, kuri rūpinasi pagalba pažeidžiamiausiems žmonėms įsitvirtinant darbo rinkoje. Belgijoje dirba 40 proc. žmonių, turinčių negalią, ir nors tai beveik atitinka ES vidurkį, W. Marivoet teigia, kad tikslas yra daug didesni skaičiai.

Pasak specialisto, negalia ir darbas turi tapti savaime suprantamu deriniu. Šiame kelyje reikia pokyčių visuose darbo rinkos sektoriuose. „DUOday“ suteikia postūmį keistis visiems – žmonėms su negalia, darbdaviams, įdarbinimo paslaugų teikėjams ir politinius sprendimus priimantiems politikams.

Papasakokite, kokias paslaugas teikia jūsų organizacija ir kaip tarp jos veiklų atsirado „DUOday” iniciatyva?

Dirbu organizacijoje, kuri padeda įsidarbinti žmonėms, patiriantiems sunkumų dėl negalios ar kitų sveikatos būklių. Mes tikime, kad kiekvienas žmogus yra talentingas, todėl privalo turėti galimybę dirbti, pageidautina, už teisingą ir orų atlygį. Atlygis yra svarbus, tačiau be jo darbas turi daug kitų privalumų. Užimtumas suteikia prasmę, kuria mūsų tapatybę, statusą visuomenėje, padeda sukurti ryšius su žmonėmis, kelia savivertę. Tyrimai rodo, kad darbas yra svarbus ir mūsų psichikos sveikatai.

Taigi, suvokdami užimtumo svarbą, mes padedame sunkumų patiriantiems žmonėms susirasti darbo vietą. Tai darome teikdami reikalingą pagalbą pačiam žmogui, jo artimiausiai aplinkai ir kurdami ryšius su darbdaviais. Esame įtraukti į valstybės teikiamų paslaugų tinklą. Tai reiškia, kad valstybinės įstaigos, nustačiusios tam tikros pagalbos poreikį, pasitelkia mūsų specialistus. Dirbame tiek su ieškančiais darbo, tiek ir su darbdaviais. Mūsų įdarbinimo sistema yra labai kompleksiška, susidedanti iš daugybės sektorių sąveikos, taigi esame vienoje komandoje su įvairiausių sričių specialistais – nuo gydytojų iki profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijų.

„DUOday“ labai puikiai tiko prie mūsų veiklų, nes ji sujungia visus darbo rinkos dalyvius. Darbo ieškantiems žmonėms su negalia ši iniciatyva suteikia progą pažinti skirtingas profesijas, kurių reikia darbo rinkoje. Jie išsibando, ar gebėjimai atitinka reikalavimus, taip pat įgauna patirties. Tuo metu darbdaviai gauna proga pamatyti, ką sugeba žmonės su negalia, kokias kompetencijas ir įgūdžius turi. Taip pat jie sužino apie egzistuojančią pagalbą – palaikančias organizacijas, paslaugas darbo vietoje, įvairias lengvatas. Mes, pagalbos paslaugų teikėjai, per šią dieną geriau pažįstame savo klientus, matome, kas jiems sekasi, o kur reikia palaikymo ar kompetencijų kėlimo. Visa ši patirtis yra vertinga kuriant įdarbinimo paskatas politiniu lygiu, taigi ši iniciatyva svarbi ir politikams, nes žmonių su negalia nedarbas išlieka svarbia problema visoje Europoje.

Būtent iš Belgijos ši kampanija pasklido ir kitose Europos šalyse. Prisiminkite, kaip visa tai pradėjote.

Patį šešėliavimo metodą perėmėme iš Airijos patirties, kur vadinamoji šešėliavimo diena buvo surengta dar 2008 metais. Mes šį konceptą interpretavome savaip, pritaikėme jį Flandrijos regiono Belgijoje kontekstui. 2010 metai „DUOday” įgyvendinome kaip mažą eksperimentą, o nacionaliniu lygiu Belgijoje iniciatyva startavo 2015 metais. Pastebėjome, kad ši diena labai domina žiniasklaidą, tema gauna trūkstamo viešumo. Darbdaviai ir visa visuomenė sužino apie žmonių su negalia galimybes, tokiu būdu mažėja neigiamų nuostatų ir baimių. Gaudami dėmesio, pritraukiame daugiau dalyvių, todėl šis procesas neša įvairiapusę naudą.

Pastebėję mūsų sėkmę pirmieji prisijungė prancūzai. Vėliau ir kitos šalys išreiškė norą organizuoti kampanijas naudodamiesi tuo pačiu vardu bei metodu. Šiuo metu turime partnerių Airijoje, Škotijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Lietuvoje.

Iniciatyva jau gyvuoja dešimtmetį – kokį poveikį žmonių su negalia galimybėms darbo rinkoje jau matote?

Neįmanoma atskirai įvertinti tik šios iniciatyvos poveikio, nes tuo pat metu viekia daug kitų įdarbinimo paskatų. Tačiau galime kalbėti apie konkrečias istorijas. Dalis jų baigiasi įdarbintais žmonėmis, netikėtai atrastais talentais ar pasikeitusiu įmonių požiūriu į darbuotojų atranką.

Pavyzdžiui, ilgą laiką negalėjome užmegzti kontakto su Flandrijos universitetine ligonine. Nepavykdavo sutarti net dėl interviu. Per vieną „DUOday“ suradome puikiai tinkančią kandidatę konkrečios pareigybės šešėliavimui, vėliau ta mergina net gavo laikino darbo pasiūlymą. Po sėkmingos patirties ši įstaiga tapo daug atviresnė, mums pavyko pakeisti jų nuostatas.

Kitas pavyzdys – prekybos tinklas „Carrefour”. Išbandę „DUOday“ jie patys ėmė taikyti šešėliavimo metodą siekdami į savo kolektyvą įtraukti įvairių visuomenės grupių atstovų, tai tapo jų vidine darbuotojų paieškos priemone. Taip pat puikiai pamenu klausos negalią turintį vyrą iš Rumunijos, kuriam sunkiai sekėsi surasti darbą. Per „DUOday“ jis išbandė žuvies pjaustytojo poziciją ir atrado turintis talentą, kuris šiandien jam užtikrina darbo vietą. Dar vienas įsimintinas atvejis – „DUOday“ su Flandrijos darbo ministru. Tokios iniciatyvos atveria duris priimant reikalingus politinius sprendimus. Tad patirtys labai įvairios. Nereikia tikėtis, kad „DUOday“ būtinai baigsis darbo pasiūlymu. Paprastai tai yra ilgalaikio darbovietės atsivėrimo pradžia, kurios rezultatus pamatysime ateityje.

Paskatos įdarbinant žmones su negalia paprastai suvokiamos kaip pagalba būtent pažeidžiamiems darbuotojams, tačiau jūs įsitikinę, kad tai naudinga visoms pusėms. Ką šiuo atveju laimi įmonės?

Tai ne tik mūsų įsitikinimas – tai yra faktas. Įvairūs tyrimai ir darbdavių apklausos rodo, kad darbuotojai su negalia pateisina lūkesčius – apie 90 proc. darbuotojų su negalia dirba taip pat gerai arba net geriau nei jų kolegos be negalios. Tačiau labai įdomu, kad tokios įmonės tampa gerokai inovatyvesnės, nes jų kolektyvai yra įvairesni, juose daugiau skirtingų patirčių, taigi ir platesnės galimybės atitikti klientų lūkesčius.

Įmonės, kurios formuoja komandas atsižvelgdamos į įvairovę yra 6 kartus inovatyvesnės, jos taip pat geriau įgyvendina savo finansinius tikslus ir pritraukia daugiau klientų. Klientai ne tik atpažįsta socialiai atsakingas įmones, bet ir lengviau identifikuojasi su jomis būtent dėl įvairovės. Taigi, žmonių su negalia įsitraukimas į darbą nėra tik jų poreikis, tai atneša naudą visai visuomenei.

Jūs ne kartą minėjote, kad savo patirtį siekiate naudoti politiniame lygmenyje, keičiant pažeidžiamų grupių palaikymo sistemą darbo rinkoje. Kokios yra jūsų įžvalgos šioje srityje – kokios paskatos ar pagalbos priemonės veikia efektyviausiai?

Labai svarbus individualus požiūris. Tai reiškia, kad du žmonės su ta pačia negalia gali turėti visiškai skirtingas galimybes darbo rinkoje, todėl sunku sukurti vieną strategiją visai grupei žmonių. Turime vertinti ne tik negalią, bet ir išsilavinimą, patirtį, asmenines savybes, gebėjimą mokytis naujų įgūdžių, prisitaikyti kolektyve ir t.t. Kiekvienam žmogui gali reikėti skirtingo pagalbos paketo. Individualus požiūris didina tikimybę atrasti sprendimus atviroje darbo rinkoje.

Taip pat vis dar esame stadijoje, kai darbdaviai per mažai žino, kokios pagalbos reikia žmonėms su skirtingomis būklėmis ir kaip tą pagalbą galima gauti ar suteikti. Svarbu informuoti darbdavius apie valstybės teikiamą pagalbą. Kiekvienoje šalyje tai bus skirtingos paslaugos, tačiau siektina, kad darbdaviams būtų prieinamos gestų kalbos vertėjų paslaugos, galimybė gauti finansavimą darbo vietoms pritaikyti, padengti pavežėjimo į darbą kaštus, taip pat reikalingas darbo sutarčių lankstumas ir galimybę keisti pareigybių aprašus pagal darbuotojo gebėjimus.

Ačiū už pokalbį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais