„Viename gale kažkoks džiaugsmas, kitame – kažkoks nerimas. Visų pirma, nežinome, kokie klientų srautai grįš – vieni tikrai nori, kiti bijos. Kitas dalykas, kaip ir pernai, atnaujiname veiklą ne sezono metu. Toks pat jausmas, jei Palangai pasakytų, kad vasarą nedirbkite, dirbkite žiemą.
Toks pat jausmas, jei Palangai pasakytų, kad vasarą nedirbkite, dirbkite žiemą.
Be to, bendra nuoskauda, kad esame labai pamiršti Vyriausybės pusės, nes tikrai apie jokius pelnus nekalbama. Kalbama tik apie tai, kokio dydžio minusą sugebėsime pakelti“, – kokiomis nuotaikomis pasitinka sporto klubų atvėrimą, 15min dalijosi sporto klubo „Fitus“ Vilniuje direktorius Sigitas Liaučius.
Visgi praėjusią savaitę būsimam atidarymui pradėjusių ruoštis sporto klubų entuziazmą numalšino išsiaiškinta žinia, kad atidaryti galės tik treniruoklių sales. Tuo tarpu baseinai ar pirčių zonos ir toliau privalės likti užkabintos spynomis.
„Impuls“ ir „Lemon“ sporto klubų tinklų vadovas Vidmantas Šiugždinis kalbėdamas su 15min pasakojo, kad apie tai, jog baseinai dirbti negalės, išsiaiškinta pradėjus gilinti į Vyriausybės sprendimą lydinčius dokumentus. Tą patį patvirtino ir SAM specialistai, į kuriuos kreipėsi sporto klubų atstovai.
V.Šiugždinis sprendimą neatverti baseinų vertino kaip klaidą ir vylėsi, kad trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu ji bus ištaisyta.
„Didžiulis nusivylimas, vertiname kaip klaidą. Pranešta, kad sporto klubų veikla atlaisvinama, o klientai viduje sportuoja skirtingais būdais. Nebuvo pasakyta, kad vienu būdu bus galima, kitu negalima. Atrodo, kaip diskriminacija sporto rūšių – kuo plaukikas blogesnis už sportuojantį salėje“, – stebėjosi V.Šiugždinis. Jis tikisi, kad ministrai tiesiog neįsigilino į situaciją ir nežinojo, kad baseinai traktuojami kaip atskira veikla.
Beje, kai kurie sporto klubai jau buvo informavę apie visų paslaugų atnaujinimą klientams ar net pradėję šildyti baseinus.
„Mes buvome atsargesni – pasakėme treneriams, kad baseinų veikla neaiškiai apibrėžta ir informuosime vėliau, bet iš kitų sporto klubų esu girdėjęs, kad kai kurie jau paskelbė atidarantys baseinus. Gal vienas kitas susipainiojęs sporto klubas ir atidarys baseiną, tikiuosi, kad negaus baudos dėl to“, – sakė V.Šiugždinis ir pridūrė, kad jo valdomas tinklas jau buvo pradėjęs šildyti baseinus, nes tam prireikia nuo trijų iki penkių parų.
„Jau buvome paruošę visą komunikaciją, kad visiškai atsiveriame, planavome informuoti klientus, bet ketvirtadienį darbuotojas atsiuntė informaciją, kad baseinai veikti negalės. Džiaugiamės, kad neskubėjome, būtų kilęs didesnis chaosas, sukelti lūkesčiai“, – pritarė ir sporto klubo „Fitus“ vadovas.
Baseinai – ant išgyvenimo ribos
Dar didesnėje neviltyje po SAM išaiškinimo, kad baseinai yra kita veikla, kuri šiame etape nebus atverta, atsidūrė savarankiški baseinai.
Baseino „Olimpo pradžia“ bendraturtis Marius Stankūnas 15min sakė, kad daugybė žmonių skambina ir rašo su klausimais, kodėl neatidaromi baseinai, jei aiškiai buvo įvardinta, kad sporto klubai atveriami. Tiesa, jis tvirtina, kad oficialių atsakymų dėl veiklos galimybių atnaujinimo baseinai iš ministerijų taip ir nesulaukė.
„Valdžios institucijos ignoruoja verslų klausimus arba baiminasi neigiamos reakcijos dėl nepagrįstai sukeltų lūkesčių“, – svarstė M.Stankūnas.
Jis stebisi, kokiu pagrindu baseinai yra išskiriami iš kitų sporto veiklų: kodėl galima žaisti futbolą, krepšinį, tenisą, bet negalima plaukti.
„Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad veikti gali net kino teatrai, barai, renginiai su 50 ar 150 dalyvių, tačiau baseinai negali net su vienu dalyviu“, – piktinosi baseino savininkas.
Veikti gali net kino teatrai, barai, renginiai su 50 ar 150 dalyvių, tačiau baseinai negali net su vienu dalyviu.
„Šios istorijos esmė yra ne vien apie tai, kad keletas Vilniuje esančių baseinų uždaryti nuo 2020-10-27 dienos ir net ne apie tai, kad vasarą baseinai niekam neįdomūs ar kad mūsų pajamos lygios nuliui jau 6 mėnesius.
Šios istorijos esmė, kad kažkas iš valdžios įstaigų be jokios argumentacijos ir paaiškinimų, neaišku tyčia ar netyčia, paėmė ir baseinus išskyrė iš kitų sporto įstaigų“, – pabrėžė „Olimpo pradžios“ bendraturtis.
Kažkas iš valdžios įstaigų be jokios argumentacijos ir paaiškinimų, neaišku tyčia ar netyčia, paėmė ir baseinus išskyrė iš kitų sporto įstaigų.
Klaipėdos baseino direktorė Ieva Vaičiurgė taip pat neslėpė savo nusivylimo tokiu sprendimu: „Puoselėjome viltis, kad atlaisvina veiklą, bet mes pirmiausia esame baseinas, todėl faktiškai jokio atlaisvinimo.“
Ji pridūrė, kad apklausus klientus visgi nuspręsta atverti baseine esančią sporto salę, nors finansiškai to daryti ir neapsimoka.
Vaikai plaukti galės, suaugusieji – ne
Sporto klubų ir baseinų vadovai nesupranta vieno – kodėl neatidaromi būtent baseinai, kuriuose dėl naudojamo choro yra netgi saugiau nei sporto salėje.
„Niekas negalėjo pagalvoti – kuo skiriasi sportas salėje nuo sporto baseine. Man sunku suprasti“, – paaiškinimo neranda S.Liaučius.
Niekas negalėjo pagalvoti – kuo skiriasi sportas salėje nuo sporto baseine. Man sunku suprasti.
„Krūva tyrimų rodo, kad baseinų veikla saugesnė, nes yra chloravimas ir dezinfekcija. Jei tai ne klaida, o specialiai neatverti baseinai, tuomet paradoksas, kad atlaisvina vieną sporto dalį, bet neatlaisvina saugesnės“, – antrino V.Šiugždinis.
M.Stankūnas pateikia dar vieną argumentą – baseinai yra saugiausios sporto įstaigos, o kadangi jų yra labai nedaug, tai epidemiologiškai nebūtų reikšmingas jų atidarymas, lyginant su kavinių ar parduotuvių atvėrimu.
Be to, baseinuose leista organizuoti neformalųjį ugdymą, tiesa, su apribojimais. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, galima teikti baseinų paslaugas, vykdant neformalųjį vaikų švietimą, kai dalyvauja ne daugiau kaip 5 asmenys, arba teikiamas ugdymo įstaigos vienos klasės mokiniams, ugdomiems kontaktiniu būdu.
Tačiau tokio pat kiekio suaugusiųjų į baseiną įleisti negalima.
„Keisčiausias momentas, kad vaikus leisime į baseiną, nes neformalus švietimas, bet suaugusiųjų į baseiną tokiomis pačiomis sąlygomis neleisime, komiškai atrodome“, – įvertino S.Liaučius.
Keisčiausias momentas, kad vaikus leisime į baseiną, nes neformalus švietimas, bet suaugusiųjų į baseiną tokiomis pačiomis sąlygomis neleisime.
Reiškia ir finansinius praradimus
Tokia žinia reiškia ir finansinius praradimus. Reaguodami į vis dar išliekantį suvaržymą sporto klubai suko galvas, kaip reikėtų pasielgti, nes didelė dalis klientų į baseinus užsuka pasportavę treniruoklių salėse, o kai kurie ateina vien tik paplaukioti.
Tad dalies paslaugų negalinčios teikti įmonės klientams pasiūlė įvairių sprendimų – „Impuls“ ketina perpus sumažinti kainą, „Fitus“ leis stabdyti abonementą.
„Sporto klubas toliau generuos minusą, įskaitant tai, kad parama vis buksuoja, nuo lapkričio buvome uždaryti. Sakyčiau, gana liūdnoka padėtis finansiškai. Tikimės, kad kažkas pajudės su antru paketu, kuris katastrofiškai vėluoja“, – apgailestavo S.Liaučius.
Jis skaičiuoja, kad gauta subsidija iš valstybės padengė tik apie 7 proc. visų patirtų nuostolių dėl uždarymo per karantiną.
Tuo tarpu M.Stankūnas pabrėžia, kad baseinų pajamos siekia nulį eurų ir atkreipė dėmesį, kad baseinai, kartu su ugdymo įstaigomis, yra ilgiausiai karantine esančios įstaigos.
„Tik baseinai negali dirbti nuotoliniu būdu ir Lietuvoje nėra nė vieno atviro baseino (lauke). Baseinų pajamų kritimas siekia 95–100 proc. Jeigu iki rugsėjo nebus atšauktas karantinas ir nuimti veiklos ribojimai, manau, visi pamatysime baseinų bankrotus, nes tai reikš jau metus laiko karantine, o baseinų veiklos specifika yra tokia, jog baseinai iš esmės išgyvena iš vaikų būrelių“, – sakė jis.
Jeigu iki rugsėjo nebus atšauktas karantinas ir veiklos ribojimai, manau, visi pamatysime baseinų bankrotus.
„Mes patys pirmieji, kurie buvome uždaryti, ir paskutiniai, kuriems leista atsiverti, todėl finansiniai nuostoliai didžiuliai, daugeliu atveju imtos paskolos, kad galėtume išgyventi“, – antrino Klaipėdos baseino vadovė.
Susitiks su epidemiologais
Sveikatos ministro patarėja Aistė Šuksta 15min komentavo, kad Vyriausybė palengva atlaisvina visų sektorių veiklą. Pasak jos, baseinų veikla nėra išimtis. Be to, kai kuriais atvejais baseinų veikla yra leidžiama – vykdant neformalų švietimą.
Ministro patarėja taip pat informavo, kad šią savaitę suplanuotas epidemiologų susitikimas su baseinų veiklų operatoriais. Susitikimo metu bus aptariami su baseinų veiklos atnaujinimu susiję klausimai.
„Baseinų veikla nėra išskirta. Tai viena iš daugelio veiklų, kuri šiuo metu nėra atlaisvinta. Baseinų yra daug ir įvairių, yra specifinių detalių tiek dėl pačios veiklos, tiek dėl aplinkos (kurioje yra baseinai), todėl reikia susitarti dėl visiems tinkamų saugos reikalavimų. Tam organizuojamas susitikimas. Tik susitarus dėl sąlygų, kuriomis veiklas galima atlaisvinti, priimami atlaisvinimo sprendimai“, – teigė patarėja.
Kaip atrodys sportas klubuose?
Be to, kad sporto klubuose nedirbs baseinai, į sporto klubus sugrįžtančių klientų lauks ir daugiau pakeitimų.
Pasak V.Šiugždinio, grupinėse treniruotėse, kurios vyks vidaus patalpose, galės sportuoti iki penkių klientų. Jo teigimu, toks reikalavimas sporto klubams nuostolingas, todėl „Impuls“ ir „Lemon“ sporto klubai grupinių treniruočių, į kurias gali ateiti visi klubo nariai, patalpose nerengs – tokias treniruotes organizuos tik lauke, kur leidžiama susirinkti iki dešimt klientų.
Jo nuomone, sporto klubuose yra didelių salių, siekiančių 200–300 kv. metrų, todėl išlaikant reikalavimą vienam klientui skirti 20 kv. m plotą, sportuoti galėtų iki 10 žmonių.
„Po pirmojo karantino, kai atsidarėme gegužės mėnesį, o vėl užsidarėme lapkritį, per penkis mėnesius mūsų sporto klubuose buvo 1,2 mln. apsilankymų ir nebuvo užfiksuota nė vieno užsikrėtimo ar židinio, taigi galima dirbti saugiai“, – lygino jis.
Tiesa, sporto klubų atidarymo sulaukė ne visos įmonės. Daugiau nei 25 metus Kaune gyvavęs sporto klubas „Fankas“ užvėrė duris, o Žydrūno Savicko sporto klubą Justiniškių gatvėje iš patalpų iškraustė nuomotojai.
