Šią savaitę paaiškėjo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų sankcionuota Baltarusijos režimo valdoma trąšų gamintoja „Belaruskalij“ lapkritį, artėjant sankcijų įsigaliojimo datai, valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“, nuo 2018 metų vežantiems šią produkciją į Kaipėdos uostą, pervedė avansą.
Šis avansas įstūmė „Lietuvos geležinkelius“ į keblią padėtį, nes „Belaruskalij“ apmokėjo už trąšų vežimą beveik trims mėnesiams į priekį. Tai reiškia, kad kroviniai per Lietuvą judės ir toliau – bent jau kol įmonė ir valstybės vadovai suras galimybę nutraukti sutartį su „Belaruskalij“, išvengiant gresiančių šimtamilijoninių baudų. Kilęs skandalas sudrebino užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kėdes – abu pareiškė esantys pasiruošę trauktis iš užimamų pareigų.
Taigi, kas yra „Belaruskalij“, sukėlusi skandalą Lietuvoje, ir koks jos vaidmuo pasaulinėje trąšų rinkoje?
Kalio trąšos sudaro beveik 90 proc. produkcijos
1958 metais Salihorske įkurta Baltarusijos valstybės valdoma „Belaruskalij“ yra viena didžiausių kasybos ir chemijos įmonių pasaulyje, kasanti ir perdirbanti kalio druskas.
15 tūkst. darbuotojų turinti „Belaruskalij“ per metus parduoda daugiau nei 10 mln. tonų kalio trąšų pasaulinėje rinkoje, Pasaulio banko duomenimis. Vien 2018 metais įmonės pardavė produkcijos už 2,8 mlrd. eurų.
Tačiau trąšos – ne vienintelė šios gigantės produkcija. Kaip skelbiama įmonės interneto tinklalapyje, nors jos produkcijos asortimente dominuoja kalio trąšos – pastarosios sudaro 87,9 proc. asortimento, bendrovė taip pat gamina kompleksines NPK trąšas (2,2 proc. visos produkcijos) bei valgomąją druską (9,9 proc.).
„Kalio trąšų rinka yra labai koncentruota, berods yra tik keturi gamintojai: „Uralkalij“, „Belaruskalij“ ir dar pora. Šioje rinkoje reikšmingą vaidmenį vaidina Baltarusija“ , – įmonės reikšmę15min apibūdino turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Įdomu ir tai, kad Rusijos trąšų gigantė „Uralkalij“ ilgą laiką norėjo įsigyti „Belaruskalij“ – neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka 2012 metais tvirtino, kad neįvardyti Maskvos oligarchai siūlė jam 5 mlrd. dolerių kyšį mainais į sutikimą parduoti įmonę už 10 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau vargu ar toks sandoris autoritariniam lyderiui gali atrodyti patrauklus, nes „Belaruskalij“ yra viena didžiausių režimo Baltarusijoje donorių ir vienas pagrindinių jo užsienio valiutos šaltinių.
„Kalis yra mūsų šalies prekės ženklas“, – A.Lukašenką anksčiau citavo valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“.
„EUobserver“ skaičiuoja, kad kasmet „Belaruskalij“ aprūpina neteisėtą šalies lyderį 2 mlrd. eurų.
O kuo tokios svarbios „Belaruskalij“ gaminamos trąšos? Kaip įvardijo „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, jos yra svarbiausia dedamoji žemės ūkyje ir maisto gamyboje.
„Be kalio trąšų mes neturėtume tokio maisto derliaus Lietuvoje ir pasaulyje, kokį turime šiuo metu, o tai reiškia mažesnę maisto pasiūlą. Kuo mažesnė yra maisto pasiūla, tuo didesnės kainos. Trąšos maisto gamyboje ir žemės ūkyje praktiškai yra svarbiausia dedamoji“, – 15min sakė A.Izgorodinas.
Nuo 2015 metų įmonė pradėjo gaminti naujų rūšių produktus – kalio šarmą, naudojamą skysto muilo gamyboje, ir dirvų rūgštingumui mažinti, taip pat druskos rūgštį.
Daugiausia eksportuojama į Braziliją, Kiniją, Indiją
Pažvelgus į įmonės skelbiamą eksporto žemėlapį, matyti, kad reikšminga dalis įmonės produkcijos iškeliauja į trečiąsias šalis, o trejetuke yra Brazilija, Kinija ir Indija – į šias šalis „Belaruskalij“ išveža atitinkamai 17 proc., 15,7 proc. ir 13 proc. savo gaminamos produkcijos.
„50 proc. ir daugiau keliauja į Azijos regioną, į Europą – apie penktadalis visų kalio trąšų, į Jungtines Amerikos Valstijas – 5 proc. Liūto dalis baltarusiškų kalio trąšų nukeliauja į Artimųjų Rytų šalis”, – įvardijo ekonomistė.
Į Europą keliauja apie penktadalis Baltarusijos milžinės produkcijos, tarp jų į Norvegiją – 3,2 proc., į Lenkiją – 3,5 proc. produkcijos.
„Europa irgi reikšminga rinka – penktadalis yra tikrai nemažai ir gerokai daugiau nei Jungtinės Amerikos Valstijos importuoja. Jei Europa kelią uždarytų, šis Baltarusijos eksportuotojas tai tikrai pajustų. Tik problema, kad jei mes dabar užsidarytume, trąšos galėtų atkeliauti per Latviją, Lenkiją, nes pastaroji yra daug importuojanti kalio trąšų. Tai reikia, kad būtų vieningai nuspręsta“, – komentavo I.Genytė-Pikčienė.
Produkciją įmonė pristato jūrų transportu per Baltijos bei Juodosios jūrų uostus bei geležinkeliais. Skelbiama, kad produkcija keliauja į daugiau nei 90 pasaulio šalių.
Trąšos nėra nepakeičiamos
Nors „Belaruskalij“ ir yra labai reikšminga žaidėja kalio trąšų rinkoje, ekonomistai įvardijo, kad gera žinia šioje situacijoje yra ta, jog kalio trąšos nėra aukštos pridėtinės vertės produktas, tad tikrai atsirastų kitų gamintojų, kurie aprūpintų žaliavomis.
„Pagal kalio trąšų gamybos apimtis pirmauja Kanada – pagamina 32 proc. visos pasaulio pasiūlos, tada Rusija (20 proc.), Baltarusija (18) proc. ir Kinija (11 proc.). Dėl Kinijos būčiau atsargus, nes ji pati dabar bando susitvarkyti su infliacija vidaus rinkoje, tai manau, kad Kinija tikrai nedidintų savo kalio trąšų eksporto į ES. Rusija galėtų tai padaryti iš dalies, nes jie dabar kovoja su savo vidine infliacija. Kanada arba kitų šalių gamintojai galėtų ganėtinai greitai padidinti gamybos apimtis ir bent kažkokią didesnę dalį baltarusiškos rinkos dalies užimti“, – mano A.Izgorodinas.
Beje, nors JAV sankcijos „Belaruskalij" įsigaliojo, Europos Sąjunga dar nesiryžo sankcionuoti visos šios įmonės produkcijos. Birželio 24 dieną ES Taryba nusprendė taikyti sankcijas Baltarusijai, tačiau jos apima tik 15 proc. rūšių kalio trąšų.
Svarbu ir tai, kad sankcijos galioja tik naujoms sutartims, kurios sudarytos po 2021 metų birželio 25 dienos. Tai reiškia, kad draudimai ankstesniems susitarimams negalioja.
Visgi A.Izgorodinas, kalbėdamas apie tai, ar įmanoma, kad „Belaruskalij“ būtų išstumta iš europinės trąšų rinkos, sakė manantis, kad bloką nuo šio sprendimo stabdo kelios priežastys.
„Manyčiau, kad priežastis, kodėl Europos Komisijos (EK) vasarą įvestose sankcijose nefigūravo „Belaruskalij“ ir jų trąšų formulės, susijusi su tuo, kad jau nuo vasaros Europa susiduria su augančia infliacija. Manyčiau, kad politiškai EK nenorėjo rizikuoti savo reputacija ir populiarumu, tad baltarusiškų kalio trąšų neįtraukė“, – sakė A.Izgorodinas.
Kanada arba kitų šalių gamintojai galėtų ganėtinai greitai padidinti gamybos apimtis ir bent kažkokią didesnę dalį baltarusiškos rinkos dalies užimti.
Antroji priežastis, ekonomisto manymu, susijusi su tuo, kad Europos Sąjunga nori pasilikti sau manevro laisvę. „Nėra įvedamos griežtos sankcijos, nes ateityje EK palieka sau manevro laisvę tas sąlygas griežtinti. Jeigu Europos Komisija dabar įvestų sankcijas „Belaruskalij“, praktiškai toliau plėsti tas sankcijas nebūtų įmanoma. Tai yra pagrindinė prekė, kurią ES importuoja iš Baltarusijos“, – mano ekonomistas.
Reikšmingos įtakos Lietuvai neturėtų
O ar Lietuvos vartotojai pajustų kokį nors poveikį, praradus baltarusiškas trąšas? I.Genytė-Pikčienė akcentavo, kad Lietuva yra tranzitinė valstybė trąšų pervežimui, tad ilguoju laikotarpiu tiesioginių pasekmių gyventojai nepajustų. Be to, jos teigimu, trečiųjų šalių gaminama produkcija ilgainiui susidurs su sunkumais, nes neatitiks tvarumo standartų.
„OEC World“ duomenimis, Baltarusija kalio trąšų eksportas į Lietuvą 2019 metais siekė vos 0,26 proc. viso šalies trąšų eksporto.
Ekonomistės teigimu, Europa galvoja apie įvairius mokesčius, kurie apsunkintų standartų neatitinkančių trečiųjų šalių gamintojų produkcijos patekimą į Europos Sąjungą.
Tiesa, „trumpalaikiai deficitai“, anot pašnekovės, atsirastų, tačiau prie jų esame pripratę.
„Vien popandeminiai efektai sukelia įvairių butelio kaklelių ir pasiūlos apribojimų, bet nelabai svarbu, kokia jų prigimtis – ar geopolitinė, ar logistikos, ar pandeminė. Trumpuoju laikotarpiu tai išbalansuotų rinką, prisidėtų prie deficito ir trūkumo“, – pastebėjo I.Genytė-Pikčienė.
A.Izgorodinas taip pat sutiko, kad kainų augimas, nors ir būtų, truktų neilgai.
„Dar paspartėtų maisto kainų infliacija, bet maisto kainos kyla ne tik dėl trąšų kainų, jos šiuo metu Europoje kyla ir dėl energetinių išteklių, naftos kainų augimo. Tai būtų tam tikras nedidelis infliacijos paspartėjimas“, – tvirtino A.Izgorodinas.
JAV sankcijomis siekia paveikti režimą
Jungtinės Amerikos Valstijos sankcijas „Belaruskalij“ paskelbė rugpjūtį, minint suklastotų Baltarusijos rinkimų metines, o jų įsigaliojimą atidėjo iki gruodžio 8 dienos, 7 val. ryto Lietuvos laiku.
Amerikiečiai sako, kad sankcijomis siekia paveikti režimą, jog jis paleistų politinius kalinius, pradėtų dialogą su pilietine visuomene ir surengtų laisvus rinkimus.
„Belaruskalij“ vaidino svarbų vaidmenį imantis represijų prieš pokyčių norinčią Baltarusijos visuomenę. Įmonė atleido dalį darbuotojų, dalyvavusių streikuose, kai kurie buvo areštuoti, jiems skirtos baudos ar iškeltos baudžiamosios bylos, o dalis buvo priversti išvykti iš Baltarusijos.
Įmonės vadovai gąsdino ir naudojo psichologinį smurtą prieš streikavusius žmones, o kai kuriems mokėjo „priedus“, kad šie nestreikuotų.
Tuo metu Europos Sąjunga, didindama spaudimą A Lukašenkos režimui po „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske, nusprendė riboti Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų ir drausti teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos vyriausybei bei valstybinėms institucijoms.
„Naujos tikslinės ekonominės sankcijos apima draudimą tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti bet kam Baltarusijoje įrangą, technologijas arba programinę įrangą, kurių pirminė naudojimo paskirtis – stebėsena arba ryšių internetu arba telefonu perėmimas, taip pat dvigubos paskirties prekes ir technologijas, skirtas naudoti kariuomenei arba nurodytiems asmenims, subjektams ar institucijoms Baltarusijoje“, – tuo metu skelbė ES Taryba.
