„Mes nieko neskolingi“, – 15min interviu sako „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara, paklaustas, kada Mažeikių gamykla grąžins 30 milijonų eurų viršijančią skolą, apie kurią nuolat kalba „Lietuvos geležinkeliai“. Abi pusės, regis, nelinkusios į kompromisus, o konflikto atomazgos net nematyti.
– „Lietuvos geležinkeliai“ pagrasino nutraukti sutartį su „ORLEN Lietuva“, ir tuomet vežimo paslaugos būtų teikiamos be nuolaidų. Kokią įtaką tai galėtų turėti „ORLEN Lietuva“ veiklai?
Problema ta, kad „ORLEN Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ aiškina sutarties sąlygas skirtingai, – sako I.Fąfara.
– Visų pirma, sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ sudaryta iki 2024 metų ir ją „ORLEN Lietuva“ vykdo pagal joje nustatytas sąlygas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo sutartį nutraukti. Vis dėlto, nesutarimai tarp mūsų iškilo dėl sutarties aiškinimo Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo kontekste – būtent todėl šiam ginčui išspręsti buvo kreiptasi į arbitražą, kurį kaip ginčų sprendimo instituciją buvo pasirinkusios sutarties šalys.
Galiu tik paminėti, kad tai ne pirmas kartais, kuomet derybų metu su „Lietuvos geležinkeliais“ susitarti nepavyko. Tai yra pastarasis atvejis, kai „Lietuvos geležinkeliai“ privertė tęsti ginčo sprendimą teismo keliu, tačiau dėl galimos teismo proceso baigties esame ramūs, nes anksčiau prieš „Lietuvos geležinkelius“ didelę dalį bylų esame laimėję. Tai parodo, kad dažnu atveju mes esame teisūs.
– „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „ORLEN Lietuva“ tikisi dvigubai didesnių nuolaidų nei siūlo „Lietuvos geležinkeliai“. Kuo remiantis „ORLEN Lietuva“ tikisi didesnių nuolaidų?
– „ORLEN Lietuva“ neprašo didesnių nuolaidų. „ORLEN Lietuva“ reikalauja, kad „Lietuvos geležinkeliai“ laikytųsi sutarties sąlygų. Problema ta, kad „ORLEN Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ aiškina sutarties sąlygas skirtingai. Būtent todėl ir buvo vedamos derybos sprendimui surasti. Apgailestaujame, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neparodė pakankamai valios abiems šalims priimtinam sprendimui surasti.
Nežinome, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ įvertino šias „dvigubai didesnes nuolaidas“, tačiau iš tiesų tai, kas buvo pasiūlyta „ORLEN Lietuvai“ derybų metu, vis dar viršijo tarifus, kuriuos „Lietuvos geležinkeliai“ taiko kitiems savo klientams. Mes norėtume turėti konkurencingesnius tarifus arba tarifus, kurie bent jau nebūtų aukštesni nei taikomi kitiems „Lietuvos geležinkelių“ klientams.
– „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat teigia, kad „ORLEN Lietuva“ yra įsiskolinusi didelę sumą. Ar ketinate ją grąžinti?
– Manome, kad mes nieko neskolingi. Nesutarimas šiuo klausimu yra būtent ta priežastis, kodėl kreipėmės sprendimo į arbitražo teismą. „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad mes jiems nesumokame visos mokėtinos sumos ir taip teigdami remiasi vežėjo mokėtinos infrastruktūros rinkliavos padidėjimu.
Vis dėto, kaip tai puikiai žino „Lietuvos geležinkeliai“, pagal jų oficialiai pateiktus duomenis bendros vežėjo išlaidos, pradėjus taikyti naują metodiką, sumažėjo, o tarifų didinimas „ORLEN Lietuvai“ priklausė išimtinai nuo „Lietuvos geležinkelių“ sprendimų.
Ypatingai todėl, kad pakeitus infrastruktūros rinkliavos skaičiavimo metodiką bendras oficialus „Lietuvos geležinkelių“ tarifas (tarifų knygoje) išaugo 4 proc., o tarifas „ORLEN Lietuvai“ padidėjo kelis kartus daugiau nei bendras.
Kita vertus, klientų požiūris į „Lietuvos geležinkelius“ gana aiškus: po to, kai „Lietuvos geležinkeliai“ padidino tarifus klientams 2014 metais remdamiesi „nauja metodika“, tie klientai, kurie turėjo galimybę pasirinkti kitą transportavimo būdą, su „Lietuvos geležinkeliais“, kaip vežėju, atsisveikino dėl nekonkurencingos kainos.
Ir šis faktas akivaizdžiai parodo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ elgiasi tinkamai ir taiko konkurencingus tarifus tik tiems klientams, kurie turi galimybę rinktis iš kelių vežėjų. Kai klientas, kaip „ORLEN Lietuva“, pasirinkimo galimybės neturi, „Lietuvos geležinkeliai“ elgiasi kaip monopolistas ir diktuoja tarifus bei kitas transportavimo sąlygas. Todėl mes pasiryžę laikytis šio požiūrio gindami savo teises ginčų sprendimo procese.
– Europos Komisija kol kas nepaskelbė savo tyrimo dėl išardyto Rengės geležinkelio ruožo rezultatų. Ar žinote ką nors apie galimą paskelbimą?
– Žinome tik tiek, kiek oficialiai yra paviešinusi Komisija. Vis dėlto, manome, kad šis klausimas neramina mūsų kolegas iš „Lietuvos geležinkelių“, nes derybų metu tam buvo skiriama daug dėmesio.
Kartais susidarydavo toks įspūdis, kad derybų pagrindinis tikslas ir yra sušvelninti šį tyrimą. Mūsų buvo prašoma pateikti patvirtinimą, kad „ORLEN Lietuva“ yra nepatyrusi nuostolių dėl Rengės ruožo uždarymo. Norėčiau priminti, kad kalbame apie trumpiausią geležinkelių kelią iš Mažeikių į Latviją. Šį ruožą prieš eilę metų „Lietuvos geležinkeliai“ išardė žaibiškai, kaip mes įtariame, tam, kad negalėtume bendradarbiauti su Latvijos geležinkeliais, kurie tuo metu buvo akivaizdi alternatyva „Lietuvos geležinkelių“ teikiamoms paslaugoms.
– Degalų rinka ir suvartojimas Lietuvoje atsigauna. Kokią tai turi įtaką „ORLEN Lietuvai“?
– Mūsų tikslas yra kaip įmanoma daugiau produkcijos parduoti vietos rinkoje. Vis dėlto, kaip ir Lietuvos valdžios institucijos bei kiti rinkos dalyviai, esame susirūpinę tuo, kad kuro rinkoje matomos neteisėtos veikos augimo tendencijos.
Pastaraisiais mėnesiais buvo atskleistos kelios organizuotos nusikalstamos grupės, vykdžiusios nusikalstamą prekybą degalais ir sukūrusios sudėtingą pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą. Tai buvo didelė problema Čekijoje, Lenkijoje, o dabar tai pastebime ir Lietuvoje.
