Lietuvos paštas vis dažniau sulaukia kritikos iš klientų dėl, jų nuomone, augančių reikalavimų, naujų dokumentų, norint atsiimti siuntinius, atkeliavusius iš trečiųjų šalių.
„Jie reikalauja papildomų, akivaizdžiai perteklinių, dokumentų, kad įsitikintų, ar nuo kortelės nurašyta suma sutampa su nurodyta sąskaitoje“, – piktinasi kelių reklamos agentūrų bendraturtis Mikas Feigelovičius.
Tačiau Lietuvos paštas sako, kad vadovaujasi Lietuvoje galiojančiais įstatymais, kurie įpareigoja pateikti tam tikrus dokumentus norint deklaruoti siuntą, gautą iš trečiosios šalies.
Prekę norėjo pakeisti
M.Feigelovičius 15min pasakojo, kad viešėdamas JAV nusipirko džinsus, tačiau tik grįžęs į Lietuvą suprato, kad dydis netinkamas ir norėjo juos pakeisti.
„Susisiekiau su gamintoju, pardavusiu kelnes, sutariau dėl apkeitimo. Procedūra eilinė: aš turiu nusiųsti netikusią prekę atgal pardavėjui ir laukti naujos. Dėl viso pikto, siųsdamas siuntinį, mane aptarnavusios Lietuvos pašto darbuotojos paklausiau, ar man nereikia ko nors užpildyti. Jau nujaučiau, kad pašto „detektyvai“ gali įtarinėti ir kabinėtis. Pašto darbuotoja atsakė, kad nieko apie tai nežino, esą siųsk ir nekvaršink galvos. Išsiunčiau. Vienintelis įrodymas, kad siunčiu grąžinamą prekę – tai kvitas, kuriame matėsi gavėjo adresas“, – dėstė jis.
Jau nujaučiau, kad pašto „detektyvai“ gali įtarinėti ir kabinėtis, –sakė M.Feigelovičius.
Džinsų pardavėjas naują porą į Lietuvą išsiuntė net nesulaukęs, kol bus grąžinta netikusi.
„Gavęs pranešimą, kad lauktasis siuntinys atkeliavo į Lietuvos paštą, pareigingai pateikiau deklaracijos duomenis internetu: prisegiau sąskaitą, kurioje pardavėjas buvo aiškiai nurodęs, kad siunčiama prekė yra „exchange“ (liet. pakeitimas), sumokėta suma už ją – nulis JAV dolerių, už siuntimą – 15 dolerių. Taip pat prisegiau anksčiau minėtą mano siuntimo (grąžinimo pardavėjui) kvitą, kad tikrai visiems būtų aišku, jog tai prekės keitimas (siuntėjo ir gavėjo adresai sutampa), ir kad išvengčiau laiką gaišinančio papildomo susirašinėjimo“, – vardijo M.Feigelovičius.
Pateiktų dokumentų neužteko
Tačiau to nepakako, norint atsiimti pakeistą prekę. M.Feigelovičiaus buvo paprašyta pateikti dokumentus, įrodančius išsiųstų ir grąžinamų prekių tapatumą (eksporto deklaraciją, išsiuntimo iš Lietuvos dokumentą su muitinės spaudu, prekių įsigijimo sąskaitą ar kitus turimus dokumentus). Bėda, kad klientas tokių dokumentų neturi, dėl to pateikti ir negali.
Rengiant šį straipsnį, M.Feigelovičius gavo laišką iš Lietuvos pašto, jog siunta buvo sėkmingai deklaruota muitinėje, tačiau norint siuntą atsiimti, reikia padengti importo mokesčius – 23 eurus. Taigi iš viso atsiimant siuntą jam reikės sumokėti 31,69 euro, nes kartu priskaičiuotas 8,69 eurų deklaravimo paslaugos mokestis.
Lietuvos pašto korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė 15min paaiškino, už ką buvo priskaičiuoti importo mokesčiai.
„Grąžinamoms prekėms taikomos importo lengvatos, tačiau tam reikia pateikti dokumentus, įrodančius išsiųstų ir grąžinamų prekių tapatumą (eksporto deklaraciją, išsiuntimo iš Lietuvos dokumentą su muitinės spaudu, prekių įsigijimo sąskaitą ar kitus turimus dokumentus), ir būtina įforminti grąžinamų prekių bendrąjį administracinį dokumentą.
Norime pabrėžti, kad deklarantai perdavė visus kliento pateiktus dokumentus muitinei. Kadangi lengvatos taikymui informacijos nepakanka, siuntai buvo paskaičiuoti importo mokesčiai ir ją perdavėme pristatymui gavėjui“, – 15min teigė V.Budrienė.
Kadangi lengvatos taikymui informacijos nepakanka, siuntai buvo paskaičiuoti importo mokesčiai, – teigė V.Budrienė.
Be to, Lietuvos paštas sako esąs tik tarpininkas tarp siuntų gavėjo/siuntėjo ir muitinės, kuri nustato importo mokesčius, mokamus už gautą siuntą.
