„Jie vertina įvairias galimybes, pradedant turbūt nuo paslaugų centro“, – interviu BNS penktadienį teigė E.Čivilis.
Jo teigimu, Vokietijos banko atstovai buvo nusivylę žiniasklaidos pernai lapkritį paviešinta žinia apie jo planus Lietuvoje.
„Mums „Deutsche Bank“ yra vienas iš klientų, bet jie dėl savo dydžio, poveikio, jų sektoriaus jautrumo, yra labai jautrūs visiems dalykams. Jie buvo atvažiavę į Lietuvą“, – aiškino „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Pasak E.Čivilio, derybos su „Deutsche Bank“ tęsiamos, tačiau jis negalėjo pasakyti, kada bankas priims galutinį sprendimą.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas „Deutsche Bank“ planų tiesiogiai nesiejo su Vokietijos brigados dislokavimu Lietuvoje, tačiau pripažino, kad karinis šalių bendradarbiavimas skatina verslo ryšius.
„Kaip pavyzdį galime paimti Lenkiją – kai jie nusprendė visą savo ginkluotę statyti ant Pietų Korėjos gamintojų, natūraliai pas juos vienas didžiausių investuotojų pastaruosius dvejus metus tapo Pietų Korėja. Atsiranda tokie tarpvalstybiniai santykiai, kurie natūraliau suartina šalis“, – kalbėjo E.Čivilis.
Lapkritį remdamasi šaltiniais BNS pranešė, kad „Deutsche Bank“ svarsto atidaryti paslaugų centrą. Anot jų, banko atstovai spalio viduryje lankėsi Vilniuje, kur susitiko su Prezidentūros, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ atstovais – jiems pristatytas tokio centro investicinis potencialas, be to, vokiečiai taip pat ieškojo tinkamo biuro.
Šaltinių teigimu, „Deutsche Bank“ renkasi iš dviejų–trijų galimų valstybių tokiam paslaugų centrui.
Pats „Deutsche Bank“ savo planų nekomentavo ir apie tai nekomunikavo.
„Deutsche Bank“ veikia 58 pasaulio šalyse, jo strategija numato ateityje daugiausia dėmesio skirti jo kaip „pasaulinio namų banko“ pozicijas bei aptarnauti dar daugiau klientų visais finansiniais klausimais.
Nuo 2013 metų „Deutsche Bank“ technologijų centras veikia Rumunijoje.
