„Tiek susiekimo ministras, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ nuolat deklaruoja siekį persodinti gyventojus iš automobilių į traukinius, kaip tvarų, ekologišką ir patogų transportą. Bet šiandieninė situacija rodo ką kitą – gendantys dyzeliniai traukiniai tapo vos ne kasdienybE.Susidaro įspūdis, kad labiau viešaisiais ryšiais besirūpinanti bendrovė susidūrė su realia krize – tokia pat, kokia buvo prieš 30 metų. Anuomet kelyje sugedusius keleivinius traukinius tampė manevriniai šilumvežiai, tą pačią situaciją matome ir šiandien“, – pabrėžė E.Sabutis.
Pasak Seimo nario, viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo informacija apie gendančius ir vėluojančius traukinius. Dėl nuolatinių keleivinių traukinių techninių gedimų, jo teigimu, keleiviai patiria didžiulių nepatogumų ir nuostolių – keliautojai yra sunerimę ir atvirai kelia klausimą, ar tikrai saugu važinėti traukiniais.
„Žiniasklaidoje iškylantys atvejai rodo, kad gana naujus keleivinius traukinius turi traukti atskirai užsakyti senesni, bet dar važiuojantys šilumvežiai. Vienas iš tokių atvejų fiksuotas visai neseniai Kirtimuose, kitas – rugpjūčio antroje pusėje Klaipėdos geležinkelių stotyje, kai 2016 m. pagamintas dyzelinis traukinys patyrė gedimą. Įmonė tuomet buvo priversta organizuoti kitą lokomotyvą – seną manevrinį šilumvežį, tačiau ir tai nepadėjo. Atskirai užsakytas šilumvežis po keliasdešimties kilometrų kelionės tęsti taip pat nebegalėjo“, – sako Seimo narys.
E.Sabučio manymu, susidaro įspūdis, kad AB „Lietuvos geležinkelių“ keleiviniai traukiniai tvarkomi tik kosmetiniu perdažymu ir ženklo „Vytis“ užklijavimu.
„Į viešumą kylantys faktai leidžia manyti, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė bet kokiomis priemonėmis labiau rūpinasi pelnu ir pervedamais kuo didesniais dividendais į valstybės biudžetą, bet galimai nekompetentingi jų sprendimai kelia pavojų geležinkelių eismo ir keleivių saugumui“, – teigia socialdemokratas.
Pasak Seimo nario, „Lietuvos geležinkelių“ vadovai turėtų galvoti ne tik apie pelnus, bet ir rūpintis, kad jų traukinių parkas būtų atnaujinamas ir laiku prižiūrimas taip, kaip reikalauja paprasčiausios techninės sąlygos.
Parlamentaras mato, kad įmonė susiduria ir su kitomis problemomis – paskutinę minutę be perspėjimo keičiami traukinių sąstatai, kai vietoje žemagrindžio traukinio atvažiuoja ne pirmos jaunystės, bet vis dar važiuojantis keleivinis traukinys, elektroninio bilieto pardavimų sistemos gedimai, sveikatai kenkiančios keliavimo sąlygos tiek keleiviams, tiek darbuotojams.
„Kitą vertus, tokia padėtis neturėtų stebinti. Beveik prie tris metus atliktas auditas nustatė, kad „Lietuvos geležinkeliuose“ yra rimtų bėdų. Svarbiausia to tyrimo išvada yra ta, kad kaupiasi remonto, kapitalinio remonto darbai – per daugiau nei 10 metų poreikis remonto darbams išaugo 55 procentais. Dabar jau matoma, kad Lietuvos geležinkeliai po šio audito nepadarė reikiamų žingsnių, o lėšos ir investicijos nuėjo kita linkme – tikrai ne į keleivių saugumo didesnį užtikrinimą, nors bilietų kainos tuo laikotarpiu sparčiai augo“, – pabrėžė E.Sabutis.
Pasak Seimo nario, kyla klausimas, ar „Lietuvos geležinkelių“ turto valdymui skiriamas pakankamas dėmesys ir ar nesimato galimo neskaidraus tokio turto panaudojimo apraiškų.
Susiklosčiusi padėtis, jo teigimu, reikalauja aiškių ir nedviprasmiškų atsakingų institucijų atsakymų, nes išsamių paaiškinimų dabar trūksta.
Socialdemokrato E.Sabučio kreipimesi, kuris adresuotas susisiekimo ministrui ir Valstybės kontrolei, pabrėžiama, kad AB „Lietuvos geležinkelių“ naudojamas turtas ir infrastruktūra yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, naudojamas keleiviams geležinkeliais vežti, o už šios infrastruktūros tinkamą valdymą ir saugaus geležinkelių transporto užtikrinimą atitinkamai yra atsakingi Susisiekimo ministerija ir AB „Lietuvos geležinkeliai“.
