Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 08 17

E.Šiškauskienė: dalis darbuotojų prašo mokėti atlyginimą „juodais“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas priminė apie lengvatinio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išlaikymą viešbučiams kaip vieną iš pagalbos priemonių ekonomikos sveikatai palaikyti. Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus nepritaria lengvatos pratęsimui. Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo įmonėms buvo įvestas antrąjį 2021 metų pusmetį, o viešbučiams jis taikomas septynerius metus. Abi lengvatos baigia galioti šių metų pabaigoje. Ar reikia jas išlaikyti, o gal geriau – panaikinti?
Evalda Šiškauskienė / Pauliaus Peleckio nuotr.
Evalda Šiškauskienė / Pauliaus Peleckio nuotr.

Apie tai portalo 15min video laidoje „15/15“ diskutavo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

– Pradėkime nuo lengvatos klausimo. Pone D.Imbrasai, kodėl Lietuvos bankas nepritaria lengvatos išlaikymui ir po sausio 1-osios?

D.Imbrasas: Visų pirma norėčiau pasakyti, kad bankas nepritaria ne tai kad viešbučių PVM lengvatai, bet apskritai PVM lengvatų taikymui.

O kalbant apie pačią lengvatą, tai mūsų pagrindinė kritika, kad ji yra plati priemonė. Jeigu ji teikiama visam sektoriui ar tam tikram dideliam ratui įmonių, tai išeina taip, kad tos įmonės – nepriklausomai, ar gerai sekasi versle, ar blogai sekasi versle – visos gaus tą paramą.

Tai šiuo atveju ta lengvata nėra efektyvi, reikėtų ieškoti mechanizmų, kurie leistų paramą nukreipti verslams, kurie yra nukentėję. Tai čia ta pagrindinė kritika tokia yra.

Taip pat kitas klausimas yra, kad per pandemiją nukentėjo ne tik viešbučiai. Ir dabar karo kontekste viešbučiai nėra vienintelis verslas, kuris nukentėjęs. Tai irgi iškyla toks klausimas, kodėl būtent šitam sektoriui teikiame tą paramą, o kitam ne.

Lietuvos banko nuotr./Darius Imbrasas
Lietuvos banko nuotr./Darius Imbrasas

Ir vėlgi, kas tada nustato, kam naudinga teikti labiau, kam mažiau.

Ir kitas dalykas – visos lengvatos kartu iškreipia šiek tiek rinką. Dalis to sektoriaus arba pačios nenašiausios, pačios prasčiausiai dirbančios įmonės galėtų užsidaryti, o ten dirbantys žmonės galėtų, pavyzdžiui, pereiti į kitus sektorius, kurie gali be lengvatų išsilaikyti.

Tai čia irgi toks gal platesnis, nelabai tinkamas šiuo metu pavyzdys. Bet kai kalbame apie ilgalaikę perspektyvą, kad ta lengvata turi būti tęsiama neribotam laikui, tai čia ir yra klausimas – ar tikrai tai yra efektyvi priemonė norint didinti pragyvenimo lygį šalyje ilgalaikiu laikotarpiu.

– Lengvata viešbučiams – 9 proc., – kaip ir minėjau, galioja jau 7 metus. Ar ji turėgų būti naikinama apskritai, ar kažkaip mažinama? Kaip, jūsų nuomone, išeiti iš tokios situacijos: ar iškart naikinti, ar po truputį?

Jeigu našiausias būtų IT technologijų sektorius, tai kodėl nepritaikius, pavyzdžiui, lengvatos šiam sektoriui, kad dar labiau išsiplėstų tos įmonės šiame sektoriuje ir pasamdytų daugiau darbuotojų?

D.Imbrasas: Tai čia iš esmės yra politinis klausimas. Šiuo atveju, kaip lengvatą, kaip priemonę, matyt, reikėtų panaikinti, bet ieškoti tada kitų mechanizmų. Jeigu valstybė nori paremti verslą, kuris nukentėjęs ir kuris dabar kenčia nuo karo pasekmių, turi surasti tas priemones, kurios būtų taiklios, kurios būtų orientuotos į tuos verslus, kuriems buvo sunkiausia išgyventi, dabar yra sunkiausia išgyventi. Tuo pačiu reikėtų taupyti valstybės pinigus ir jų, pavyzdžiui, nedalinti tiems verslams, kurie turi gerus rodiklius, kurie dirba pelningai ir sugeba ir be lengvatos išgyventi.

– Mykolas Majauskas pabrėžia, kad lengvatinį PVM paslaugų eksportu užsiimančiam sektoriui taiko beveik visos Europos Sąjungos valstybės. Tai kodėl mes čia išskirtiniai turėtume būti?

D.Imbrasas: Tai vėl grįžtame prie efektyvumo dalies. Jeigu bandome remti eksportą, tada reikia pagalvoti, o kuris eksportuojantis sektorius sukuria daugiausia pridėtinės vertės, tenkančios vienam darbuotojui.

Reikėtų kelti klausimą, kurie sektoriai šalyje yra našiausi, ir gal tada tą lengvatą skirti ne pagal vienokius ar kitokius pageidavimus, bet pagal tam tikrus rodiklius. Pavyzdžiui, jeigu našiausias būtų IT technologijų sektorius, tai kodėl nepritaikius, pavyzdžiui, lengvatos šiam sektoriui, kad dar labiau išsiplėstų tos įmonės šiame sektoriuje ir pasamdytų daugiau darbuotojų?

Labai didelis jaunimo skaičius dirba, pavyzdžiui, paprastesniuose darbuose, bet gal dalis jo pereis į tas našesnes darbo vietas su aukštesniu darbo užmokesčiu ir taip kils visos šalies pragyvenimo lygis.

– Ponia E.Šiškauskiene, girdėjote argumentus: viešbučiai – ne vienintelis sektorius, nukentėjęs per pandemiją, lengvatos apskritai iškreipia rinką, tad iš esmės nėra teigiamas dalykas ekonomikai, Lietuvos banko manymu. Kaip reaguojate į tokius argumentus?

E.Šiškauskienė: Net neturiu ką pakomentuoti, klausausi ir galvoju, kur tos kompetencijos? Ne be reikalo šiandien valdyboje nutarėme, kad reikia susitikti su Lietuvos banku ir pasikalbėti.

Pirmiausia, tai nėra jokia lengvata. Ji jau yra 19 metų, tik tiek, kad dydis keitėsi – nuo 5 proc. iki 20 proc. ir iki 9 proc. Kadangi šiaip Europoje vidurkis yra 9 proc., tai čia nėra jokia lengvata, tai yra paslaugų eksportas. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą, reikėtų taikyti nulinį PVM tarifą, lietuviams – standartinį 21 proc. ir taip visose šalyse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų