„Tuos pirkimus daro ne kelių direkcija, o regioninės kelių priežiūros įmonės. Esu suformavęs valdyboms ir įmonių vadovams pavedimą, kad prieš darant tokį pirkimą, turėtų būti padaroma rinkos analizė – turi būti sąlygos tai transporto priemonei, kad ne mažiau kaip trys tiekėjai galėtų pateikti. Tada paskelbiamas konkursas ir jis turėtų būti centralizuotas, tai reiškia, negalėtų išsidalinti tiekėjai ir vienas vienur, o kitas – kitur dalyvauti. (...) O jeigu konkurse pasiūlymą teikia vienas tiekėjas, tai reiškia, tokie pirkimai, kur nėra konkurencijos, turi būti nutraukiami“, – BNS trečiadienį sakė Egidijus Skrodenis.
Pasak jo, bus taip pat peržiūrimi kvalifikacijos reikalavimai, kad jie nebūtų pernelyg aukšti ir leistų dalyvauti daugiau tiekėjų.
„Tas klausimas kildavo daug metų. Paaiškinimas – kad čia yra specifinė technika, kad negali priversti, kad daugiau jų dalyvautų, negali reguliuoti rinkos. Visi konkursai – atviri ir tikrai ne visada tie žmonės gali priversti kitus (tiekėjus - BNS) dalyvauti, jeigu rinka daro kažkokius susitarimus – tam yra Konkurencijos tarnyba. Aš manau, jeigu bus matomi tokie požymiai pirkimuose, bus ir kreipiamasi į Konkurencijos tarnybą“, – kalbėjo Kelių direkcijos vadovas.
Anot jo, problemą praėjusią savaitę jis jau aptarė su Viešųjų pirkimų tarnyba.
VPT, patikrinusi kelių priežiūros technikos pirkimus 2003–2016 metais, nustatė, kad juose dominuoja vienas tiekėjas. Tarnybos direktorė Diana Vilytė sako, jog šios technikos pirkimai yra liūdna konkurencijos nebuvimo iliustracija: „Dešimtimis tūkstančių didesnė kaina už autogreiderį ir trys dominuojantys tiekėjai tarp daugiau nei šimto“.
VPT duomenimis, 2003–2016 metais kelių priežiūros automobilių technikos viešuosiuose pirkimuose buvo sudaryta sutarčių už 78 mln. eurų, o 47 proc. jų vertės atiteko trims tiekėjams, o pusėje pirkimų pasiūlymus pateikė vienas tiekėjas arba, atmetus kitų dalyvių pasiūlymus, pasiūlymų eilėje liko vienas.
Labiausiai šiuose pirkimuose sekėsi bendrovei „Keluva“, kuri sudarė sutarčių daugiau kaip už 18 mln. eurų – tai sudaro 24 proc. visų tokių sutarčių vertės. Kiek mažesnės vertės sutartis pasirašė bendrovės „Skuba“ (12,6 proc.) ir „Transmitto“ (11,3 proc.)
