ECB: Šiaulių bankas nepatiria kapitalo trūkumo

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) bei vietos akcininkų valdomas Šiaulių bankas nepatiria kapitalo trūkumo – net ir testavimo nepalankiausiomis sąlygomis jo kapitalo bazė buvo pakankama ir viršijo nustatytus ribinius rodiklius, teigia išsamų vertinimą atlikęs Europos Centrinis Bankas (ECB).
Šiaulių bankas
Šiaulių bankas / Šiaulių banko nuotr.

Šiaulių banko turto kokybės vertinimas atskleidė tobulintinų sričių, todėl nelaukdamas galutinių proceso rezultatų, bankas jau 2020 metais atliko kredito rizikos vertinimo sistemos pertvarkymus, kurie lėmė tam tikrą neveiksnių paskolų lygio ir atidėjinių išaugimą, teigiama Šiaulių banko pranešime.

Toks vertinimas inicijuotas kai Šiaulių bankas, kaip viena iš trijų didžiausių kredito įstaigų Lietuvoje, buvo priskirtas reikšmingiems subjektams ir nuo 2020 metų sausio 1 dienos tiesioginę banko priežiūrą pradėjo vykdyti ECB.

Visiems bankams, kuriems taikoma arba gali būti taikoma tiesioginė ECB priežiūra, turi būti atliktas išsamus įvertinimas, apimantis testavimą nepalankiausiomis sąlygomis ir turto kokybės patikrinimą. Atliekant išsamų vertinimą taip pat nustatoma, ar reikia stiprinti banko kapitalo bazę.

„Būti tarp trijų reikšmingiausių kredito įstaigų Lietuvoje yra didžiulė atsakomybė, todėl toks egzaminas buvo puiki proga patiems pasitikrinti savo pasirengimą atitikti aukščiausius reikalavimus, tuo pačiu neprarandant dėmesio mūsų klientams, šiuo visam pasauliui sudėtingu laikotarpiu“, – pranešime sakė Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Turto kokybės patikrinimas leidžia ECB nustatyti vertinamo banko turto balansinę vertę nurodytai dienai (Šiaulių banko atveju tai buvo 2019 metų gruodžio 31 diena). Banko turto kokybės patikrinimas buvo atliktas remiantis naujausia turto kokybės patikrinimo metodikos versija, kurią ECB paskelbė 2018-ųjų birželio mėnesį.

Turto kokybės patikrinimą papildė testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, pagal kurį buvo tiriama, kaip Šiaulių banko kapitalo pozicijos keistųsi per trejų metų laikotarpį (nuo 2020 iki 2022 metų) esant baziniam ir nepalankiam scenarijams. Scenarijai buvo atnaujinti atsižvelgiant į maždaug 2020-ųjų viduryje sudarytas prognozes, apimančias praėjusių metų pirmajame ketvirtyje prasidėjusios COVID-19 pandemijos pasekmes, dėl kurių, prognozių sudarymo metu, buvo didelių tolesnės ekonomikos vystymosi raidos neapibrėžtumų.

Lietuvos ekonomikai testavime nepalankiausiomis sąlygomis taikytos prognozės buvo sudarytos remiantis 2020 metų birželio 5 dieną skelbtomis Lietuvos banko ekonomikos prognozėmis, kurios buvo ypač pesimistiškos (bazinis scenarijus numatė Lietuvos BVP kritimą 9,7 proc. per 2020 metus ir atsigavimą 8,3 proc. 2021 metais, atšiaurusis scenarijus – BVP kritimą 17 proc. per 2020 metus ir nulinį augimą 2021 metais).

Lietuvos bendrasis vidaus produktas pernai sumažėjo tik 0,9 procento. Lietuvos bankas dabar prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas šiemet sieks 5,1 procento.

Šiaulių banko akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų