Eurostato duomenimis, Lietuvos moterys uždirba 13,3 proc. mažiau nei vyrai, tad vienodo atlygio dieną minėti turėtume vasario 18-ąją. Kadangi Lietuvos moterų ir vyrų atlygio skirtumas yra šiek tiek mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis (14,1 %) ir gerokai mažesnis nei kaimyninių Estijos (21,7 %) ir Latvijos (21,2 %), ši diena Lietuvoje minima anksčiau nei kitose Baltijos šalyse. Verta atkreipti dėmesį, kad maži atlygių skirtumai kai kuriose valstybėse (pvz., Italijoje) rodo ir gerokai mažesnį moterų užimtumą – šioje šalyje vyrų ir moterų užimtumo lygių skirtumas yra vienas didžiausių ES ir siekia beveik 20 proc. punktų.
Lietuvoje moterų užimtumas sudaro 77 proc. ir vos 2 proc. nusileidžia vyrų užimtumui, o tai yra bene geriausias rodiklis ES, tad ir atlygio skirtumai čia geriau nei Italijoje parodo padėtį darbo rinkoje. Beje, Lietuva yra viena tų ES valstybių, kuriose vyrų ir moterų atlygio skirtumas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo (2 proc. p., žr. pav.), o tai rodo, kad moterų situacija darbo rinkoje gerėja. Vis dėlto iki vyrų ar moterų atlygio skirtumų panaikinimo ar bent priartėjimo prie tų ES šalių, kur šie skirtumai mažiausi, dar reikalinga reikšminga pažanga.
Vyrų ir moterų atlygio skirtumai ES valstybėse 2009 ir 2019 m.
Didelė išsilavinusių moterų dalis rodo, kad vyrų ir moterų atlygio skirtumai nėra nulemti išsilavinimo skirtumų. Išsilavinimo lygis atlygio skirtumus turėtų veikti priešinga kryptimi. Eurostato duomenimis, Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi 35,5 proc. 25–64 m. vyrų (ES vidurkis – 29,3 %) ir daugiau nei 50 proc. moterų (ES – 33,8 %)! Pagal moterų su aukštuoju išsilavinimu dalį Lietuva buvo penkta ES. Tokie skaičiai rodo, kad moterys turi ambicijų, nori realizuoti savo potencialą, tačiau viso to iki galo neparodo jų darbo užmokestis.
Vyrų ir moterų atlygio skirtumai labai nevienodi ekonominėse veiklose. Maždaug 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo ES paaiškinama didele moterų darbuotojų dalimi santykinai prasčiau apmokamose veiklose pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir švietimo. Sektoriuose, kuriuose dirba daugiausia moterys, jos taip pat uždirba mažiau nei vyrai.
Mokslinėje literatūroje yra įrodymų, kad vyrų ir moterų atlygio skirtumai glaudžiai susiję ir su vaikų priežiūros pareigomis.
Didžiausi vyrų ir moterų atlygio skirtumai ES yra finansų ir draudimo (35 %), sveikatos priežiūros (33 %) bei gamybos veiklose (31 %), kur itin daug mažiau uždirba vyresnės moterys. Kita vertus, labai didelė (didesnė nei 80 %) darbuotojų vyrų dalis yra mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse (angl. STEM), kuriose mokamas didesnis darbo užmokestis. Vyrai taip pat neretai dirba rizikingesnius darbus (pvz., ugniagesių, naftos platformų prižiūrėtojų ir pan.), už juos mokamas didesnis atlygis – būtent už patiriamą riziką. Tačiau, net ir vertinant tas pačias darbo vietas, vidutiniškai moterų valandinis atlygis už tą patį darbą yra mažesnis.
Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių vyrų ir moterų atlygio skirtumą – neįtrauktas į apskaitą moterų darbas, ypač vaikų priežiūra. Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatai rodo, kad moterys atlieka daug daugiau neapmokamo ir neįtraukto į apskaitą darbo, tokio kaip rūpinimasis kitais suaugusiaisiais, vaikais ir namų ruoša – ES moterys tam vidutiniškai sugaišta 36, o vyrai – tik 21 val. per savaitę.
Mokslinėje literatūroje yra įrodymų, kad vyrų ir moterų atlygio skirtumai glaudžiai susiję ir su vaikų priežiūros pareigomis (tikėtinomis ir faktinėmis), kurios neproporcingai krinta ant moterų pečių (Alon ir kt., 2020). Tad darželių ir mokyklų uždarymas dėl pandemijos daug labiau neigiamai paveiks moterų nei vyrų pajamas.
Mamos dažniau renkasi darbą ne visu etatu, saugesnį ir lankstesnį darbą viešajame sektoriuje, koncentruojasi į žemesnio lygio profesines pareigas. Visai tai kartu su karjeros pertraukomis lemia mažesnį atlyginimą. Šią problemą geriausiai galėtų išspręsti pakankama vaikų priežiūros infrastruktūra – tyrimai rodo, kad prieiga prie aukštos kokybės vaikų priežiūros suteikia moterims galimybę greičiau grįžti į visišką užimtumą darbo rinkoje ir mažina moterų ir vyrų atlygio skirtumus.
2019 m. Lietuvoje pensinio amžiaus vyrų skurdo rizikos lygis siekė 17,7, o moterų – net 38,8 proc.
Didesni atlygio skirtumai darbingame amžiuje vėliau lemia vyrų ir moterų senatvės pensijų skirtumus bei didesnę skurdo riziką. Vidutinės vyrų senatvės pensijos ES daugiau nei 30 proc. viršija vidutines moterų senatvės pensijas. Toks skirtumas kartu su ilgesne vidutine moterų gyvenimo trukme turi reikšmingų socialinių padarinių – pensinio amžiaus moterys gauna mažesnes socialines išmokas ir susiduria su didesne skurdo rizika.
2019 m. Lietuvoje pensinio amžiaus vyrų skurdo rizikos lygis siekė 17,7, o moterų – net 38,8 proc. Aktyvūs ir atsakingi veiksmai, skirti vyrų ir moterų atlygio skirtumui mažinti, ne tik padės kovoti su moterų skurdu senatvėje, spręsti senstančios visuomenės problemas, bet ir prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo ir užpildymo bei spartesnio ekonomikos augimo. Nors Lietuvai dar yra kur pasitempti, tačiau judame tinkama kryptimi, kad vienodo atlygio dieną kasmet galėtume minėti sausio 1-ąją.
