„Apmaudu, kad Baltarusija nusprendė pradėti Astravo AE pramoninį naudojimą neįvykdžius visų saugos rekomendacijų, pateiktų Europos Sąjungos 2018 metų ataskaitoje dėl bandymų nepalankiausiomis sąlygomis. Europos Komisija ne kartą yra teigusi, jog Baltarusija visas parnerystės rekomendacijas turi įgyvendinti nedelsdama“, – pažymi Europos Komisijos narė.
„EK dar kartą yra pareiškusi, kad nors sprendimą išduoti Astravo AE pramoninės veiklos licenciją nulemia nacionalinių institucijų kompetencija, jis priklauso nuo nacionalinės reguliavimo institucijos, ir būtina užtikrinti maksimalų branduolinės jėgainės saugumą. Tai yra dar svarbiau, atsižvelgiant į artumą ES sienos ir Lietuvos sostinės Vilniaus“, – teigiama pranešime.
EK primygtinai reikalauja, kad Minskas tęstų bendradarbiavimą dėl branduolinio saugumo užtikrinimo visiškai skaidriai, įskaitant pagal ENSREG baigiamąjį Astravo AE vertinimą, teigiama pranešime.
K.Simson pabrėžė, kad „padėtis Astrave yra padidinto ES susirūpinimo šaltinis“.
Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas („Gosatomnadzor“) birželio 2-osios pavakarę pranešė, jog Astravo AE išduotas leidimas pirmojo energijos bloko pramoninei elektros gamybai, jo parengtį patikrinus vietiniams specialistams.
Pirmasis Astravo AE reaktorius buvo fiziškai įjungtas praėjusių metų rugpjūčio 20-ąją, jo bandymų laikotarpis truko apytikriai devynis mėnesius.
Antrojo reaktoriaus fizinis įjungimas planuojamas šių metų rudenį, o pramoninio naudojimo pradžia – ateinančių metų pirmąjį pusmetį.
Netoli Lietuvos valstybinės statoma pirmoji Baltarusijoje branduolinė jėgainė turės du vienodos galios rusiško VVER projekto reaktorius – po beveik 1,2 gigavato. Projektas finansuojamas Rusijos valstybine paskola.
Lietuva teigia, kad Astravo AE pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.