Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai sako neatmetantys galimybės, kad dėl situacijos su Kinija Lietuvoje veikiantys verslai gali palikti mūsų šalį. Tai jie tvirtino Užsienio reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms adresuotame laiške, kurį trečiadienį aprašė 15min.
Jų teigimu, su problemomis susiduria įmonės, kurių veiklos sritis yra substratai ir durpės, lazeriai, automobilių detalės bei kiti aukštųjų technologijų sektoriai.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gamyklas turi Vokietijos automobilių dalių gamintojai „Hella“ bei „Continental.“
Vis dėlto aukšto rango Europos Komisijos pareigūnė sako nesanti linkusi manyti, kad bent jau kol kas įmonės rimtai svarstytų tokius žingsnius.
-
Santykiai su Kinija – įkaitę iki raudonumo: kokį poveikį tai turės užsienio investicijoms?
-
Vokietijos verslas įspėja: dėl Kinijos gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje
-
Pramonininkai ragina problemas su Kinija spręsti aukščiausiu ES lygiu, pasigenda EK dėmesio
-
A.Armonaitė: nė vienas užsienio verslas nėra išėjęs, kitąmet pritrauksime 30 investuotojų
„Ką matome šiuo metu – į mus kreipiasi šalys narės, o iš įmonių girdime, jog jas paveikė Kinijos taikomos priemonės prieš Lietuvą. Jos su mumis susisiekė siekdamos rasti sprendimą. Man nesusidaro toks įspūdis, kad kitų valstybių narių įmonės gūžtelės pečiais ir sakys: na, tuomet gaminsiu komponentus kitoje šalyje, o ne Lietuvoje“, – žurnalisto Noah Barkino tinklalaidėje „Watching China in Europe“ sakė S.Weyand.
Ji taip įspėjo, kad reikia turėti omenyje ir tai, kiek kainuotų toks tiekimo grandinių perkėlimas į kitas šalis.
„Šiame etape nematau vystymosi ta kryptimi. Ir mes norime to išvengti“, – pabrėžė ji.
Panašiai ketvirtadienį kalbėjo ir Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, nė vienas užsienio verslas dar neišėjo iš Lietuvos, o kitąmet tikimasi sulaukti 30 naujų investuotojų.
Bandoma kalbėtis su Kinijos pareigūnais
Nors mūsų šalies verslas tikina pasigendąs realios Europos Komisijos pagalbos, sprendžiant susidariusią krizę, S.Weyand pokalbio metu tvirtino, kad Europos Sąjunga turi demonstruoti solidarumą su Lietuva ir tai jau daro.
„Visų pirma, svarbu tai, kad blokuojant eksportą iš vienos valstybės narės, blokuojamas eksportas iš ES, todėl reikia bendro Europos Sąjungos atsako. Tai mes stengiamės parodyti. Josepas Borrellis ir Valdis Dombrovskis (J.Borrellis yra ES diplomatijos vadovas, V.Dombrovskis – už prekybą atsakingas Europos Komisijos vicepirmininkas) išplatino bendrą pranešimą, kuriame teigė, kad problemą būtina spręsti“, – tvirtino pareigūnė.
Šis klausimas iškeltas ir Pasaulio prekybos organizacijoje.
Bandoma kalbėtis ir su Kinijos valdžios atstovais – tiesa, S.Weyand pripažino, kad kol kas mėginimai rezultatų neatnešė.
„Labai glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuva, kad surinktume faktus, bandėme kalbėtis su Kinijos valdžios institucijomis, kad gautume šiek tiek aiškumo, kaip jie ketina spręsti situaciją. Iki šiol tai nedavė rezultatų“, – pripažino pareigūnė.
S.Weyand akcentavo, kad šiuo atveju tai nėra dvišalė problema tarp Kinijos ir Lietuvos.
„Tai yra problema tarp Kinijos ir Europos Sąjungos. Mes ieškome būdų, kaip ginti savo teises Pasaulio prekybos organizacijoje“, – tvirtino ji.
Tinklalaidės vedėjui atkreipus dėmesį, kad byla dėl Kinijos taikomų veiksmų prieš Lietuvos verslą užtruktų labai ilgai, S.Weyand tvirtino, kad jei vyksta konsultacijos, sprendimą bus galima pasiekti lengviau.
Sako, kad ES ir Taivano ekonominiai santykiai – labai artimi
Paklausus apie Europos Sąjungos ir Taivano santykius, S.Weyand tikino, kad ekonominiai ryšiai tarp šių dviejų kraštų yra labai glaudūs, o santykius galima stiprinti ir daugiau sričių.
„Manau, kad apskritai ES ir Taivanas daugeliu atžvilgių yra panašūs. Yra ir daugiau sričių, kuriose galime gilinti savo santykius. Pavyzdžiui, turime panašius tikslus žmogaus teisių, švarios aplinkos srityse. Susiduriame su tokiais pačiais iššūkiais – postpandemija, dezinformacija, siekiame stabilumo ir saugumo“, – tvirtino S.Weyand.
Lietuvos ir Kinijos santykiai atsidūrė krizėje, kai Lietuvos politikai apsisprendė leisti Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, leidusi atstovybei naudoti Taivano vardą. Kitose Europos šalyse ir JAV atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.
Lietuvos verslas patiria trikdžių eksportuodamas produkciją į Kiniją, spaudimą patiria ir tarptautinės įmonės, veikiančios Lietuvoje ir gabenančios į Kiniją mūsų šalyje pagamintus komponentus.
Importas iš Kinijos taip pat stringa – Lietuvos pramonininkai nesulaukia detalių iš Kinijos ir yra priversti jų atsivežti per kitas šalis.
