Ekologijos kryptį pasirinkę „Kanapiniai sprendimai“: „Tvarumas bus madingas ilgai“

„Jauna, auganti karta savo pinigėliais balsuoja ir nustato kryptis, ką nori matyti ateityje“, – sako Andrius Ramonas, UAB „Kanapiniai sprendimai“ įmonės vadovas. Anot jo, jaunimo ir ne tik vizija ateities rinkai yra aiški: tvarumas, draugiškumas gamtai – į tai įmonė ir nusprendusi orientuotis.
Andrius Ramonas
Andrius Ramonas / Jogailės Butrimaitės nuotr.

„Tvari ekologinė bendruomenė, vienijama žaliojo verslo idėjų bei investuojanti į socialinę gerovę Lietuvoje“, – tokia viziją savo puslapyje deklaruoja įmonė „Kanapiniai sprendimai“, siūlanti viską, kas yra pagaminta iš kartais stigmatizuojamo augalo. Jau ketverius metus išskirtinę veiklą Lietuvoje vykdanti „Žaliojo taško“ partnerė dalijasi savo patirtimi darbe su ekologiška produkcija, pakaitalu neyrančiam plastikui ir technologijomis, kurios tiesia kelią į tvarumą.

Ieškojo alternatyvų statyboms

Įmonės vadovas Andrius Ramonas pasakoja, kad smalsumas domėtis kanapėmis jam buvo sužadintas po to, kai 2014-aisiais Lietuvoje buvo leista šį augalą kultivuoti.

„Pradėjau skaityti, ieškoti straipsnių, kur kanapes būtų galima panaudoti. Pats esu iš Žemaitijos, žinau ir lietuviškų su šiuo augalu susijusių tradicijų – tarkim, kad ant Kūčių stalo visada būdavo kanapinės druskos. Pats kanapėms niekada neturėjau stigmos, o kai pradėjau domėtis, supratau, kad iš jų galima padaryti kažką unikalaus“, – sako jis.

Netiesioginį postūmį pradėti su kanapėmis susijusią veiklą davė ir A.Ramono bičiulis, kuris įsigijo sodybą ir ieškojo alternatyvių būdų jai restauruoti.

„Tai buvo sena, rąstinė sodyba, kurios renovacijai bet kas nebūtų tikęs. Kadangi tuo metu jau buvo legalizuotos pluoštinės kanapės, už akių mums užkliuvo straipsnis apie būtent tam dalykui naudojamą kanapinį betoną.

Pradėję tuo domėtis pastebėjome, kad Lietuvoje nėra galimybės nuo kanapių atskirti spalius. Kai augalo kotas yra atidalijamas į pluoštą ir spalius, pluoštas dažniausiai eina į tekstilę, o spaliai – į statybas arba tampa kraiku. Mums šiuo atveju reikėjo statybinės medžiagos“, – paaiškina pašnekovas.

Mokėsi iš latvių

„Kanapinių sprendimų“ veikla startavo 2017-aisiais. Tam, kad Lietuvai dar nežinomi klodai būtų suprasti, įmonės kolektyvas nusprendė aplankyti kursus Latvijoje.

„Ten važiavome pasisemti patirties, pažiūrėti, kaip viskas vyksta. Iš viso taip praleidome 3–4 dienas, susipažinome su Latvijoje jau esančiais perdirbėjais, kurie mums padėjo susirasti įrangą, ją parsivežėme čia. Beje, praėjo metai ir Kėdainiuose buvo pradėta vykdyti ta pati veikla, kokią norėjome daryti mes.

Jogailės Butrimaitės nuotr. /„Kanapiniai sprendimai“
Jogailės Butrimaitės nuotr. /„Kanapiniai sprendimai“

Kadangi konkurencinės sąlygos buvo nelygios, mums reikėjo pagalvoti, ką galime padaryti kito iš tos žaliavos, kurią gauname, ir persiorientuoti. Taip prasidėjo pakuočių gamyba. Žingsniai truputį pasikeitė ir tada, kai persiorientavome į 3D gijos gamybą, nes ji su mūsų kaštais yra greičiau į rinką paduodamas produktas“, – kalba pašnekovas.

Šiuo metu įmonė orientuojasi į bioplastikus, kitaip – organinius plastikus, kurie tampa alternatyva neyrančiam plastikui. „Dirbame su plastikais, kuriuos galima panaudoti labai plačiai – maisto, automobilių, medicinos ir kitose srityse. Taip pat matėme, kokia problema yra su maisto pakuotėmis, todėl pradėjome orientuotis ir į tai“, – sako A.Ramonas.

Šiuo metu „Kanapiniai sprendimai“ eksperimentuoja su žaliavomis ir netrukus pristatys ekologiškus daugkartinio naudojimo indus. Tiesa, dėl to įmonei kyla tam tikrų iššūkių, kuriuos ji aktyviai bando įveikti.

„Dabar turime turime užtikrinti, kad nemigruoja jokia kenksminga medžiaga. Aišku, teoriškai niekas kenksmingo negali migruoti, nes tai yra organika. Kai tai žinosime, būsime pasiruošę įmonėms pateikti žaliavą, iš kurios jie galės daryti ir puodelius, ir dėžutes, ir indelius, ir lėkštutes – tai, kas gali liestis su maistu“, – sako įmonės vadovas.

Ateityje mato daugiau „žalumo“

Tai, kad „Kanapinių sprendimų“ vizija orientuojasi į draugiškumą gamtai ir tvarumą, A.Ramonas laiko dideliu pliusu šiandienėje rinkoje. Anot jo, tai „mada“, kuri greitai tikrai nesibaigs – anaiptol, jaunoji karta ją prioritetizuos tik daugiau.

Jogailės Butrimaitės nuotr. /„Kanapiniai sprendimai“
Jogailės Butrimaitės nuotr. /„Kanapiniai sprendimai“

„Iš renginių ir paskaitų matau, kad į tvarumą besiorientuojančių įmonių vis daugėja. Taip pat versle, matyt, yra ir tam tikra „žalumo“ mada – tai labai padeda marketingui. Dažnai būtent dėl jo žmonės pradeda keisti produkto konceptą ar savo kryptį lenkti daugiau prie tvarumo.

Jauna, auganti karta savo pinigėliais balsuoja ir nustato kryptis, ką nori matyti ateityje, o verslas persiorientuoja stebėdamas ir suprasdamas, kad reikia eiti į tvaresnę pusę. Kiekvienais metais tvaresnių projektų tik daugėja“, – džiugius reiškinius rinkoje sako matantis „Kanapinių sprendimų“ vadovas.

A.Ramonas dėmesį atkreipia ir į jo matytus projektus, susijusius su robotechnika, „Zero waste“ iniciatyvas. „Visa tai perduoda mintį ir tvarumo viziją, idėją jaunam žmogui. O jauna karta vis plačiau ir įdomiau žiūri į šias problemas – ir per maistą, ir per produktus, ir savo elgsena. Visi tie dalykai, straipsniai, kitų žmonių patirtys – jos įkvepia“, – sako jis.

Daugiau nei prieš tris mėnesius „Kanapiniai sprendimai“ prisijungė ir prie „Žaliojo taško“, o savo sprendimo naudą jaučia jau dabar:

„Sklaida yra pagrindinis dalykas, kurį iš „Žaliojo taško“ jaučiame geriausiai. Tai yra kanalas, per kurį galime diskutuoti apie tvarumą, ištransliuoti tai, ką veikiame, kuo galime prisidėti bendrai kiekvienas iš mūsų vartotojų.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis