„INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė tvirtina, kad bendras Baltarusijos vaidmuo Lietuvos ekonomikoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo, o tranzito praradimo įtaka bus gana nereikšminga.
„Pačiai ekonomikai ta įtaka pasijaus tik dešimtųjų lygmenyje“, – BNS sakė I.Genytė-Pikčienė.
„Skaudžiausia tai yra uosto ir geležinkelių tandemui, bet tai yra tik lašas jūroje, pora įmonių. Aišku, tos įmonės yra su specifika, infrastruktūra, tai kaip ją įveiklinti yra sudėtingiausias klausimas ir, matyt, be nuostolių neapsieisime“, – svarstė ji.
Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat tvirtina, kad tranzito praradimas bendrai Lietuvos ekonomikai rimčiau nesutrukdys, nes paraleliai atsigauna pramonė, auga eksportas, mažmeninė prekyba, aukštame lygyje laikosi vartotojų lūkesčiai.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad problema kyla, nes Baltarusija, kuri yra viena didžiausių trąšų gamintojų pasaulyje, turės daug mažiau galimybių eksportuoti savo produkciją į Europą.
„Tai reiškia, kad kai tos sankcijos įsigalios, įmanomas trumpalaikis trąšų kainų augimas. Tą kainų augimą, tikriausiai, pajus visa ES, tame tarpe ir Lietuva, turint omenyje, kad Lietuvoje žmonės daugiausiai pinigų išleidžia maisto produktams ir gėrimams“, – BNS sakė A.Izgorodinas.
„Bet rinka, manau, greitai prisitaikys ir į baltarusiškų trąšų vietą ateis kiti konkurentai. Aštresnis poveikis gali būti mėnesį ar du“, – pridūrė jis.
I.Genytė-Pikčienė sutinka, kad apribotos baltarusiškų trąšų eksporto galimybės atsilieps kainoms.
„Vienareikšmiškai tai turės įtakos. Apskritai, apie kažkokį balansą produktų rinkose kalbėti dar anksti, nes matome, kas darosi metalų rinkoje, pačioje maisto žaliavų rinkoje, tai vien to balanso po pandemijos atsistatyti nesiseka. Natūralu, kad kiekvienas papildomas butelio kaklelio efektas prie to prisidės ir gali atsiliepti kainoms“, – sakė ji.
Pasak ekonomistės, gamybinius pajėgumus padidinti greitai nėra įmanoma, tačiau trąšų paklausa niekur nedings, todėl ilgainiui rinka turėtų susibalansuoti.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį tvirtino, kad dėl savaitės pradžioje JAV įvestų sankcijų „Belaruskalij“ baltarusiškos trąšos per Lietuvą nustos judėti nuo gruodžio.
Baltarusiška produkcija Klaipėdos uoste sudaro apie 32 proc. visos krovos. Uosto vadovai tvirtina, kad praradus Baltarusijos tranzitą bei surenkant mažiau rinkliavų, uostas neteks apie 18 mln. eurų pajamų.
Trąšas vežančių „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška BNS ketvirtadienį sakė, kad bendrovė dėl baltarusiško tranzito praradimo neteks apie 60 mln. eurų.
Anot jo, panašaus dydžio pagalbos „Lietuvos geležinkeliams“ reikėtų iš valstybės, siekiant nepermesti išaugusių infrastruktūros išlaikymo kaštų ant kitų klientų, daugiausiai – pramonės įmonių.
Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant kalio trąšų prekybą, paskelbė birželio pabaigoje.
Tačiau tuomet sankcijos įsigaliojo tik apie 20 proc. per Lietuvą keliaujančio tranzito ir tik sutartims, kurios sudaromos po sankcijų paskelbimo.
