Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos per gegužę sumažėjo 0,8 proc., o paslaugų – padidėjo 0,2 proc. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos smuktelėjo 0,3 proc.
Gegužės mėnesį užfiksuota ir mažiausia metinės infliacijos reikšmė nuo 2016 m. gegužės, kas reiškia, kad Lietuvoje kainos auga lėčiausiai nuo 2016 m. vidurio. Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, sulėtėjusias infliacijos apsukas Lietuvoje lėmė dvi esminės priežastys – smukusi pasaulinė naftos kaina ir paskui ją atpigę degalai bei sulėtėjęs maisto prekių kainų augimo tempas.
„Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai užima didžiausią svorį Lietuvos vartotojų išlaidų struktūroje - net 21 proc., tad maisto kainų viražai stipriai lemia ir bendrą infliacijos dinamiką Lietuvoje“, – teigia ekonomistas A. Izgorodinas.
Tai, kad kasdieniai maisto produktai sudaro penktadalį Lietuvos žmonių išlaidų, natūralu, kad renkantis pirkti vieną ar kitą produktą vienu pagrindiniu motyvu išlieka jo kaina. Didžiausiam šalies prekybos tinklui „Maxima“ kartu su Lietuvos gamintojais sumažinus lietuviškų prekių kainas, tikėtina, kad vartotojai greičiausiai bus linkę rinktis jas.
A.Izgorodino teigimu, metinei maisto prekių infliacijai Lietuvoje, sulėtėjusiai nuo 4,4 proc. sausį iki 3 proc. gegužę, esminės įtakos turėjo sparčiai krentanti daržovių kaina.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad gegužės mėnesį kai kurios daržovės atpigo net 11 proc. Labiausiai krito agurkų, pomidorų, ankstyvųjų baltagūžių kopūstų, gūžinių salotų kainos.
„Dėl įvesto karantino režimo ir apribotos viešbučių bei restoranų veiklos, stipriai krito daržovių paklausa. Sumažėjus daržovių vartojimui, rinkoje susiformavo perteklinė pasiūla, tad daržovių augintojai, siekdami parduoti perteklinę produkciją, turėjo stipriai mažinti jos kainas“, – sako ekonomistas A. Izgorodinas.
Tačiau A.Izgorodino pastebėjimu, tuo pat metu Lietuvoje sparčiai kyla vaisių kainos, kam esminės įtakos taip pat turėjo koronavirusas ir dėl jo sutrikusi pasaulinė tiekimo grandinė.
„Įdomu, kad kol kas koronavirusas ir karantinas neturėjo poveikio Lietuvos restoranų ir kavinių kainodarai: čia kainos ir toliau stabiliai kyla. Šių metų gegužę, lyginant su 2019 m. geguže, kainos restoranuose ir kavinėse padidėjo 6,6 proc., ir tai yra sparčiausias metinis kainų prieaugis nuo pat 2020 m. sausio“, – teigia A.Izgorodinas.
Šiuo metu Lietuvos gyventojų perkamoji galia yra akivaizdžiai sumažėjusi, vartotojai linkę taupyti ir mažiau išleisti ne pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms.
„Vartotojai taip pat yra linkę vengti valgymo viešuose erdvėse dėl rizikos pasigauti virusą, ką parodo Kinijos vartotojų pavyzdys. Neseniai daryta Kinijos vartotojų apklausa parodė, kas beveik kas antras apklausoje dalyvavęs vartotojas po epidemijos pabaigos ketina rečiau lankytis restoranuose ir kavinėse. Tad ateityje Lietuvos restoranams gali tekti prisitaikyti prie šių aspektų ir galbūt pakoreguoti kainas žemyn“, – prognozuoja ekonomistas A.Izgorodinas.
