Ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad įmonės bėdos nėra išskirtinės, svarbiausia valdyti rizikas ir tarp jų laviruoti. Tuo metu ekspertas Aleksandas Izgorodinas teigia, jog esama rizikos, kad Lietuvos pramonės augimas šiek tiek lėtės, be to, tai gali sutrikdyti maisto pramonę, kuri negaus pigesnių CO2 dujų, naudojamų skerdžiant gyvulius.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius mano, kad pabrangus trąšoms, ūkininkai jų gali naudoti mažiau, o tai lems mažesnį derlių ir didesnes maisto kainas.
T.Povilauskas: svarbiausia valdyti rizikas ir laviruoti
SEB ekonomisto Tado Povilausko teigimu, „Achemą“ užgriuvusios bėdos nėra išskirtinės, nes tai yra bendra problema.
„Jeigu žiūrint istoriškai, tai ne pirmas kartas, kai stabdoma „Achemos“ gamykla dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, ir ji čia nėra kokia nors išskirtinė, nemažai tokio pobūdžio gamyklų Europoje elgiasi panašiai“, – BNS sakė T.Povilauskas.
Anot jo, tikėtina, jog dujų problema turėtų išsispręsti per žiemą, todėl teigti, kad įmonė neatsistos ant kojų, negalima.
„Anksčiau pernelyg ilgai neužtrukdavo tie laikai, kai amoniako gamyba tapdavo nuostolinga, tai „Achema“ vėl sugrįždavo atgal į rinką ir vėl būdavo uždirbami pelnai. Pavyzdžiui, 2018 metais „Achema“ irgi buvo sustabdžiusi vieną amoniako gamybos cechą, kai maržos buvo neigiamos. O praėję metai „Achemai“ buvo tikrai neblogi, ką galima matyti iš maržų“, – teigė T.Povilauskas.
„Apskritai trąšų rinkoje yra laikotarpiai, kai tu dirbi nuostolingai, yra laikotarpiai, kai tu dirbi pelningai ir labai pelningai. Tokia yra šio verslo specifika. Svarbiausia yra tas rizikas valdyti ir laviruoti“, – pridūrė jis.
„Achema“ 2020-ųjų pabaigoje turėjo 61,4 mln. eurų nepaskirstyto pelno. Pernai akcininkams, iš kurių didžiausia – „Achemos grupė“, ji išmokėjo 24 mln. eurų dividendų, kiek jų išmokėta šiemet, neskelbiama.
SEB ekonomisto teigimu, nors Lietuvos mastu „Achema“ yra didelė įmonė, netgi visiškas jos uždarymas neturėtų dramatiškai paveikti visos šalies ekonomikos.
„Achemos“ kuriama pridėtinė vertė Lietuvos mastu yra 0,3 proc. BVP, tai nėra kažkoks labai ženklus dalykas. Taip, Jonavos rajonas susidurs su iššūkiais, tačiau tai nėra pirmas kartas, gal labiau neramina, kad tas dujų kainų cunamis šiuo metu užkabina ne vieną konkrečią įmonę, o daug sektorių“, – teigė SEB analitikas.
T.Povilauskas nemano, kad valstybė turėtų jau dabar reaguoti į įmonės prašymus persvarstyti SGD terminalo ir apyvartinių taršos leidimų mokesčius.
„Gerai, kad įmonė įspėja iš anksto apie patiriamas rizikas, tačiau ar tuos pasiūlymus valstybė turėtų priimti, manyčiau, gal dar kiek per ankstoka. Reikia susidėlioti planus, jeigu ši krizė užtruktų ilgiau, bet skubėti neverta. Tarkim, „Lifosa“ irgi panašiai dirba – būna metai, ji būna nuostolinga, būna metai, kai ji būna super pelninga, bet kažkaip iš „Lifosos“ negirdime tokių kalbų“, – svarstė T.Povilauskas.
Reikia susidėlioti planus, jeigu ši krizė užtruktų ilgiau, bet skubėti neverta.
A.Izgorodinas: situacija buvo neišvengiama
Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad dujų kainų augimas gali būti pakankamai ilgalaikis ir tęstis iki gruodžio. Anot jo, „Achemos“ situacija darbuotojams yra skaudi, tačiau tai neišvengiama.
„„Achema“ nėra vienintelė gamykla Europoje, kuri sustabdė veiklą, Jungtinėje Karalystėje pakankamai didelė trąšų gamykla irgi sustabdė veiklą. Problema gana didelė, nes tokios bendrovėse dujų kaštai sudaro absoliučiai didžiausią dalį savikainoje, o dėl trąšų konkuruoji globaliai. Jeigu dujų kaina pakyla iki nežmoniško lygio, tos įmonės išstumiamos iš tos pasaulinės konkurencijos“, – BNS sakė A.Izgorodinas.
Pasak jo, kai kuriose šalyse trąšų gamyklų sustabdymas paveikė ne tik chemijos pramonę, bet ir maisto, kadangi gaminant trąšas kaip pašalinis produktas gaunamos CO2 dujos, naudojamos skerdžiant gyvulius.
„Jungtinėje Karalystėje buvo gana stipriai sustojusi maisto pramonė, nes įmonės negavo CO2 dujų. Gali būti, kad Lietuvoje maisto pramonė pajus tam tikrą papildomą poveikį dėl trąšų gamybos sustabdymo, nes jie negaus tų pigesnių CO2 dujų, kurių ir taip trūksta“, – teigė A.Izgorodinas.
Gali būti, kad Lietuvoje maisto pramonė pajus tam tikrą papildomą poveikį dėl trąšų gamybos sustabdymo.
Pasak jo, „Achemos“ padėtis smarkiai pramonės nepaveiks, tačiau yra bendra rizika, kad Lietuvos pramonės augimas šiek tiek lėtės, nes paklausa pasaulyje stabilizuojasi, o Europos gamintojų optimizmas mažėja.
„Aišku, vienos gamyklos sustabdymas mūsų pramonės fundamentaliai nenužudys ir stipriai nepaveiks, šiandien „Termo Fisher“ gamykla turi didžiausią poveikį pramonės statistikai“, – sakė A.Izgorodinas.
Jis taip pat teigė, kad 400 darbuotojų išėjimas į prastovas nebus pavojingas, nes jie galėtų nesunkai rasti darbą kitose bendrovėse – šiuo metu yra daug laisvų darbo vietų.
Paveiks maisto kainas
A.Izgorodinas sako, kad Europoje stojant trąšų gamykloms, mažės jų pasiūla, o tai automatiškai augins trąšų kainas. Jis atkreipė dėmesį, kad poveikį sustiprins ir tai, jog gruodį dėl JAV sankcijų Europos rinka neteks baltarusiškų trąšų.
Anot jo, susidarius tokiai situacijai, poveikį žmonės pajus per maisto kainų augimą.
„Šitame kontekste Lietuva yra gana nepavydėtinoje situacijoje, nes maisto produktai sudaro didžiausią dalį vartotojų struktūroje“, – sakė A.Izgorodinas.
„Kai auga dujų kaina, gal tai nėra labai blogai Lietuvai, nes dujos nesudaro didelio svorio vartotojų išlaidų struktūroje, bet maisto prekės sudaro apie 20 proc., ir čia bus problema, matysime spartesnį infliacijos augimą“, – teigė jis.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad pabrangus trąšoms, ūkininkai, tikėtina, jų naudos mažiau, o tai lems mažesnį derlių ir didesnes maisto kainas.
„Grandininė reakcija viso šito dalyko jau prasidėjusi, ji turės ir pabaigą, o pabaiga visą laiką šiuo atveju yra ta, kad galutinis vartotojas už viską turės susimokėti. Deja, tokia situacija bus“, – BNS sakė R.Juknevičius.
Anot jo, naudoti įprastą kiekį trąšų ūkininkams nebus ekonomiškai naudinga, nes grūdų kaina taip sparčiai nekyla kaip gamtinių dujų.
„Tai reiškia, kad ūkininkas, pasiskaičiavęs galimai kainą grūdų pardavimo, labai rimtai svarstys, kiek trąšų galima naudoti, kad būtų ekonominis efektas. (...) Akivaizdu, kad ūkininkai rinksis strategiją mažiau tręšti, kad subalansuotų derliaus pardavimo kainą ir savikainą“, – sakė R.Juknevičius.
„Derliui sumažėjus, atsiranda deficitas, o tai prognozuojant ateitį, išaugins grūdų kainą, tada brangs ir duonos gaminiai“, – sakė jis.
„Achema“ šią savaitę pranešė, kad jos veikla dėl brangstančių dujų ir kitų energetikos šaltinių tapo nuostolinga.
Įmonė sustabdė jau tris gamybos agregatus, iš jų vienas yra amoniako gamybos cechas. Įmonė patvirtino, kad į prastovas išleidžiama trečdalis darbuotojų, arba apie 400 žmonių.
