Didesni konkurento nuostoliai – laimėjimas
Anot Ž.Šilėno, dviejų didelių prekybos tinlus – „Rimi“ ir „Iki“ – susijungimas yra logiškas, nes Lietuvos rinkoje turime pagrindinį prekybos tinklą – „Maxima“ – ir augantį konkurentą – „Lidl“.
„Galbūt šie prekybos tinklai [„Lidl“ ir „Maxima“ – LRT.lt] labiau konkuruoja kainomis. „Rimi“ taikosi į šiek tiek aukštesnes pajamas gaunančius pirkėjus, turi truputį kitokį asortimentą, todėl yra lyg ir kažkur per vidurį. [...] Įsigijusi „Iki“, „Rimi“ pasiektų daug didesnę sklaidą, nes „Iki“ turi dvigubai daugiau parduotuvių nei „Rimi“. Logikos tame yra“, – tvirtina Ž.Šilėnas.
Kokią įtaką dviejų tinklų susijungimas turėtų konkurencinei kovai, pasak Ž.Šilėno, galima vertinti dvejopai. Eksperto teigimu, vieni specialistai tikina, kad toks susijungimas neturėtų sumažinti konkurencijos. Jis pateikia pavyzdį – Lietuvoje veikia vos trys didieji mobiliojo ryšio operatoriai, tačiau konkurencija tarp jų didelė.
„Kita vertus, yra ir kitas požiūris, kuris sako – jei lieka mažiau žaidėjų, konkurencija gali šiek tiek sumažėti. Manau, kad konkurencija šioje vietoje tikrai nelabai sumažės. Mano galva, ji šiame sektoriuje didelė. Dviejų žaidėjų susijungimas ir dar vieno stipresnio atsiradimas gali turėti netgi konkurencijos paaštrinimo poveikį“, – įsitikinęs Ž.Šilėnas.
Jis neabejoja – konkurencija tarp prekybos tinklų Lietuvoje didelė. Tai, anot Ž.Šilėno, įrodo prekybos tinklų sprendimai savo parduotuves statyti arti konkurentų parduotuvių.
„Siūlau pasižiūrėti į tuos prekybos centrus, kurie vieni prie kitų statosi parduotuves būtent tam, kad viliotų pirkėjus ir konkuruotų tarpusavyje. Konkurencija iš tikrųjų stipri. Kaip vartotojas galiu tuo tik pasidžiaugti“, – sako Ž.Šilėnas.
Jo pastebėjimu, pasitaiko ir tokių situacijų, kai viename prekybos centre yra dviejų skirtingų tinklų parduotuvės. Tai, tvirtina Ž.Šilėnas, priverčia šias parduotuves strategiškai konkuruoti.
„Kartais turbūt netgi „į minusą nueina“. Dabar visi juokiamės iš bananų karų. Ne vienas analitikas jau yra pastebėjęs, kad ši kova prekybos tinklams neneša pelno. Žaidžiama ne dėl to, kas daugiau uždirbs, o dėl to, kas mažiau praloš. Šioje vietoje kaip vartotojas galiu pasidžiaugti, kad bananai dabar yra pigesni“, – teigia Ž.Šilėnas.
Rinkose, kuriose yra trys ar keturi svarbūs žaidėjai, taikomos įvairios taktikos, priduria Ž.Šilėnas. „Kartais, jeigu tavo konkurentas patiria daug didesnius nuostolius negu tu, tai irgi yra tam tikras laimėjimas ilgalaikėje perspektyvoje. Priminsiu – jeigu visa konkurencinė kova bus tokia, vartotojams prekės tikrai atpigs“, – akcentuoja ekspertas.
Kovos dėl prekių kainų – būdas suvilioti pirkėją
Šeimos finansų ekspertė J.Varanauskienė sutinka – jeigu parduotuvių, ypač skirtingų tinklų, tai reiškia, kad konkurentų skaičius didėja, todėl pirkėjas išlošia.
„Mūsų pirkėjas yra jautrus kainai. Jis gali palyginti tuos pačius bananus ar kitus produktus ir turėtų eiti ten, kur jam apsipirkti pigiau ar tiesiog arčiau. Mano manymu, tinklų pasitraukimo ar susijungimo, jeigu į rinką neateis naujų konkurentų, gal nereikėtų bijoti, bet nebūčiau taip optimistiškai nusiteikusi, kad, mažėjant konkurentų skaičiui, kainos mažės“, – sako J.Varanauskienė.
Jos nuomone, įvairios akcijos ir itin žemos kainos, kai prekybininkai netgi gali siūlyti prekes, iš kurių neuždirbs pelno, yra būdas suvilioti pirkėja.
„Vis dėlto tai vertinčiau kaip tam tikrą viliotinį – prekybos tinklai vilioja klientus, nes, atėjęs nusipirkti bananų, tame pačiame prekybos centre jis turbūt nusipirks ir kitų tą dieną reikalingų produktų. Juolab kad mes kalbame apie maisto produktus, greito vartojimo prekes. Jų būna mažai tokių, kurias nusiperki, o po to nesuvalgai“, – atkreipia dėmesį J.Varanauskienė.
Tokiu būdu, tvirtina J.Varanauskienė, prekybos tinklai bando atrodyti ne mažiau patrauklūs už savo konkurentus, todėl neretai nutinka taip, kad akcijos skirtinguose prekybos tinkluose taikomos tiems patiems produktams.
„Vieną kartą mes matome, kad tai bananai, kitą kartą – kiauliena, trečią kartą – agurkai. Tai natūralu, normalu. Yra pirkėjų, kurie puikiai iš to išlošia. Kai kurie stebi, registruoja, kada kurie produktai kur atpinga ir netgi yra pastebėję tam tikrus dėsningumus, susidarę planus ateičiai, kur ir kada jie ko eis pirkti“, – sako šeimos finansų ekspertė.
Ji taip pat neigia, kad prekybos tinklai akcijas taiko dėl to, jog žmonės neišgali įsigyti kai kurių prekių arba jų perka mažiau, kai akcijos netaikomos.
„Kol kas iš bendros visų tinklų statistikos to nematyti. Jei naujausius, t. y. antrojo ketvirčio, duomenis palygintume su 2015 m. antru ketvirčiu, matytume, kad prekybos centruose išleidžiamų eurų suma padidėjo 5 proc.“, – akcentuoja J.Varanauskienė.
Prognozuoja geresnį gyvenimą
Ž.Šilėnas įsitikinęs – kitais metais vis dėlto gyvensime geriau nei šiemet, nes turėtų tęstis gyvenimo kokybės gerėjimo tendencija. „Taip, bendrasis vidaus produktas (BVP) šiek tiek augs lėčiau ar lėčiau nei mes norėtume. Noriu priminti, kad iš esmės atlyginimai, kad ir per šiuos metus, jau išaugo daugiau nei 5 proc. Lygiai taip pat tikėtina, kad atlyginimai augs ir kitais metais. [...] Atlyginimai iš tikrųjų visus pastaruosius ketverius metus vidutiniškai po 5 proc. augo“, – atkreipia dėmesį Ž.Šilėnas.
Jam antrina J.Varanauskienė – bendri rodikliai turėtų ir toliau gerėti, tačiau ji priduria – reikėtų pastebėti, kad atlyginimų didėjimą nemaža dalimi nulėmė tai, jog didėjo minimali mėnesio alga (MMA).
„Tokių pajamų gavėjai vis tiek sako, kad tai per mažos pajamos ir juos nelabai džiugina tie padidėjimai. Kita vertus, mes turime kitą medalio pusę – yra darbuotojų, dėl kurių mūsų darbdaviai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su užsienio rinkomis, o, kai pasižiūri gyventojų apklausas, vis dėlto didžioji dalis pasako, kad jų atlyginimai nepasikeitė. Kita vertus, galbūt tie pokyčiai yra, bet jie tokie maži, kad žmonės tiesiog jų nepastebi“, – sako J. Varanauskienė.