Gruodį ministrų kabinetas svarstys Ūkio ministerijos darbo grupės parengtus pasiūlymus dėl 40 valstybės valdomų bendrovių tolesnių veiklos krypčių. Jeigu jiems būtų pritarta, ateityje 13 įmonių liktų valdomos valstybės, 25 būtų privatizuotos, o 2 likviduotos.
Valstybė neturėtų konkuruoti su verslu
Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacija INFOBALT pabrėžia, kad ministrų kabinetui sprendžiant tiek šiame, tiek ir kituose sektoriuose veikiančių valstybės valdomų įmonių klausimus, svarbu įvertinti ne tik atskirų įmonių veiklą bei pasiektus rezultatus, bet ir visą sistemą – valdymo praktiką, verslo strategiją, potencialius pasiekimus bei problemas.
„Prieš kurį laiką Ūkio ministerijos Vyriausybei pateiktoje valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitoje pažymima, kad ne visos komercinę veiklą vykdančios įmonės pernai pasiekė Vyriausybės nubrėžtus reikalavimus. Be to, pastaraisiais metais vis nuskambantys atvejai rodo, kad efektyviai įmonių veiklai koją pakiša tiek valdymo, tiek ir skaidrumo klausimai. Pagal Europos teisės aktų nuostatas, jos neturėtų veikti konkurencingose rinkose ir varžytis su privačiu verslu“, – sako Paulius Vertelka, INFOBALT vykdomasis direktorius.
Tarp Ūkio ministerijos darbo grupės pasiūlymų – du Telecentro ateities variantai. Pirmasis – atskirti bendrovės komercines veiklas ir jas parduoti, antrasis mažiau perspektyvus – palikti valstybės dalyvavimą Telecentro valdyme paliekant valstybei du trečdalius bendrovės akcijų, o likusią akcijų dalį parduoti.
Pirmąją idėją palaiko ir asociacijos INFOBALT vadovas P.Vertelka, nors Telecentro vadovybė laikosi pozicijos, kad pokyčiai bendrovės veikloje neįmanomi, nes ji yra įrašyta į valstybės strateginių įmonių sąrašą. Vis dėlto, būtent komercinių ir nekomercinių veiklų atskyrimas padėtų išgryninti, kurios Telecentro veiklos sritys yra esminės valstybės saugumui (pavyzdžiui, Lietuvos radijo ir televizijos transliacijos), o kurios – tiesiog komercinių paslaugų teikimas (pavyzdžiui, „Mezon“ internetas).
Rekomenduoja ryžtingus sprendimus
Savo ruožtu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas atkreipia dėmesį į netvarkingą valstybės valdomų įmonių sąrašą – jame tiek didelės ir svarbios kompanijos (pavyzdžiui, veikiančios energetikos sektoriuje), tiek ir visai smulkios įmonės, kurių veikla turi mažai reikšmės (pavyzdžiui, žirgynai ar poilsio namai). Be to, didelė dalis valstybės valdomų įmonių savo įstatuose yra apibrėžusios, kad gali užsiimti praktiškai bet kokia veikla – vadinasi, joms niekas netrukdo pradėti teikti komercinių paslaugų, t. y., užsiimti verslu.
„Siekiant efektyvių pertvarkų, valstybei pirmiausia reikėtų atsisakyti didžiosios dalies turimų įmonių ir pasilikti tik pačias svarbiausias, kurių dėl aiškiai pagrįstų priežasčių valstybė nenori privatizuoti. Be to, reikėtų atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, visas jas reorganizuojant į akcines bendroves. Šios turėtų būti listinguojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje, taip įnešant skaidrumo ir suteikiant galimybę gyventojams įsigyti gabalėlį lietuviškos įmonės“, – sako Ž. Šilėnas.
LLRI prezidentas taip pat pabrėžia, kad valstybei nereikia kontroliuoti 100 proc. valdomų įmonių akcijų – siekiant išlaikyti kontrolę, pakanka pasilikti 51 procentą. Esant politinei valiai, jau dabar būtų galima parduoti bent po 20-30 proc. energetikos įmonių akcijų. Tai pirmiausia padėtų depolitizuoti valstybės valdomas įmones, įnešti daugiau skaidrumo ir pritaikyti vakarietiškas valdymo praktikas. Be to, už akcijas gautas lėšas būtų galima paskirti ilgalaikėms reformoms (pavyzdžiui, pensijų) finansuoti.
