Lietuvos ir Kinijos prekyboje matomi dviprasmiai ženklai – kai importas į mūsų šalį vis dar sparčiai smunka, eksportas mažais žingsneliais atsistato.
Sausį ES pradėjo vykdyti savo tyrimą dėl ekonominės Kinijos agresijos prieš Lietuvą, kadangi gruodį Pekinas apribojo eksportą iš Lietuvos.
ES taip pat yra pateikusi oficialų skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO). Praėjusį mėnesį buvo baigtos pirminės konsultacijos dėl ieškinio PPO, tačiau bendrija, atrodo, vis dar nėra patenkinta Pekino atsakymu.
„ES gali patvirtinti, kad kovo viduryje vyko PPO konsultacijos su Kinija dėl ginčų sprendimo, per kurias ES uždavė keletą klausimų dėl Kinijos priimtų priemonių. Mes vis dar nagrinėjame išsamius Kinijos atsakymus ir tuo remdamiesi nuspręsime dėl tolesnių veiksmų“, – „Yahoo finance“ cituoja ES prekybos atstovę spaudai Miriam Garcia Ferrer.
Tuo tarpu praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad yra pozityvių signalų dėl prekių vykimo ir iš Kinijos ir į Kiniją. „Bet aš išlieku atsargus dėl to, kad ta valstybė įrodė, jog prekybą naudoja kaip politinį instrumentą. Dėl to yra tęsiama Europos Sąjungos byla Pasaulio prekybos organizacijoje dėl galimų pažeidimų, kurie buvo padaryti prieš Lietuvą“, – žiniasklaidai kalbėjo jis.
Tai, kad bent jau eksportas pamažu atsigauna, rodo ir Kinijos muitinės šią savaitę paskelbti duomenys.
2022 m. sausį eksporto apimtys iš Lietuvos buvo nulinės, tačiau per pora mėnesių srautai pradėjo pamažu atsistatinėti.
