Ši pirkėjų grupė įsitikinusi, kad internetu gali įsigyti visų jiems reikalingų daiktų. Tačiau nors perka dažnai ir daug skirtingų prekių, į pirkinių krepšelį iki karantino retai įtraukdavo bakalėjos ir šviežius maisto produktus. Tokius požymius, „DPD Group“ atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje atitinka kas ketvirtas internetu apsiperkantis internete. Europoje šis skaičius gerokai mažesnis – 13 procentų.
„Žvelgiant į vidutinį tokio pirkėjo portretą, jų daugumą sudaro 18–34 metų amžiaus moterys. Dažniausiai perkamos mados (71 proc. apklausos dalyvių teigė įsigiję jų), laisvalaikio (65 proc.) ir grožio (58 proc.) prekės. Vidutiniškai renkamasi iš 7 jų kategorijų. Kad entuziastų grupė išties mėgsta apsipirkinėti internetu, rodo per paskutinį mėnesį (praėjusių metų vasarą, kai buvo atliekamas tyrimas) kiekvieną jos narį pasiekę 7,4 siuntinio“, – tyrimo duomenis atsiųstame pranešime žiniasklaidai komentuoja Gabrieliaus Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
Įvertina patogumą
Toks aktyvumas daugiausiai buvo nulemtas kelių priežasčių: 85 proc. apklaustųjų Lietuvoje sako, kad apsipirkimas internetu sutaupo laiko, 7 iš 10 tvirtina, jog taip patiria mažiau streso, 76 proc. entuziastų teigia, kad tai leidžia sutaupyti pinigų.
„72 proc. išskiria ir patogumą. Tai visiškai nestebina – juk visas prekes galima rasti vienoje vietoje, jas pamatyti bet kuriuo paros metu, pasirinkti patogiausią gavimo būdą. Pavyzdžiui, galima rinktis kurjerio atvykimą į namus, pasinaudoti siuntos vietos stebėjimu realiu laiku ar atsiimti prekes iš paštomatų patogiu laiku“, – teigia G. Bilevičius.
Čia išryškėja pagrindinis skirtumas tarp entuziastų Lietuvoje ir likusioje Europoje. Kai mūsų šalyje pristatymą į namus renkasi 75 proc. pirkėjų, svetur šis skaičius 13 proc. didesnis. Tačiau į paštomatus ten siuntas nukreipia vos 15 proc. klientų, kai mūsų šalyje – net 58 procentai.
„Šį skirtumą lemia „DPDgroup“ Baltijos šalyse turimas paštomatų tinklas, kuris, lyginant su vakarų Europos šalimis yra daug didesnis, o sėkmingą jų plėtrą lėmė noras turėti pigesnes ir labiau ekologiškas prekių pristatymo paslaugas. Taip pat viena iš paštomatų sėkmės priežasčių laikome šiaurietišką būdą – ne visi pasižymi pietietišku komunikabilumu su kiekvienu žmogumi. Šių priežasčių nulemtas paštomatų tinklo didėjimas pasitarnavo įvedus karantiną – žmonės noriai juos renkasi, nes taip išvengiama kontakto, mažėja apsikrėtimo galimybė“, – tvirtina „DPD“ atstovas.
Atkreipia dėmesį į nemokamą pristatymą
Entuziastų grupei ypač svarbus prekių pristatymas – 29 proc. jų nepirktų iš tam tikros e. parduotuvės, jei už tai reikėtų mokėti. Kas penktas neketina užsisakyti prekių, jei nesiūlomas nemokamas jų grąžinimas. Be to, tik 57 proc. apklaustųjų tvirtina, kad jų grąžinimas buvo paprastas, tad čia mažmenininkams yra kur pasistengti.
„6 iš 10 apklausos dalyvių teigė, kad jiems svarbu žinoti, kokia siuntų bendrovė rūpinasi jų siuntos pristatymu. Tai nestebina, nes žmonėms aktualu, kad jie galėtų rinktis pristatymo vietą ir laiką, apie tai būtų informuojami e. laišku ar trumpąja telefono žinute. Juk vienas svarbiausių rodiklių apsiperkant – patogumas ir teigiama vartotojo patirtis“, – tvirtina G. Bilevičius.
Kaip rodo „DPD“ atlikto tyrimo duomenys, kas trečias entuziastas iš mažmenininko nepirktų dėl nepakankamo saugumo apmokant už prekes. Tačiau pagrindinė priežastis, kuri užkerta kelią apsipirkimui – blogi komentarai socialiniuose tinkluose.
„Net 76 proc. tyrimo dalyvių teigė atsižvelgiantys į pastabas dėl pardavėjo. Šiems stengtis dėl to išties verta, nes 2 iš 3 pirkėjų tampa lojaliais, kas ketvirtas yra įsitraukęs į pardavėjo lojalumo programas. Europiniu mastu šis skaičius kur kas didesnis. Tad pritraukus entuziastų grupės atstovų, mažmenininkai gali gerokai padidinti pardavimus ir ilguoju laikotarpiu“, – sako „DPD“ atstovas.
Tyrimo „E-shopper barometer Global report“ duomenys. Šį tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2019 m. gegužės–liepos mėnesiais apklausti 24,225 žmonės 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausta 800 asmenų.
