Elektronikos inžinierių poreikis daugiau nei keturis kartus viršija pasiūlą ir šis skirtumas tik didėja. Per ateinančius penkerius metus Kauno įmonėse planuojama sukurti apie 2 tūkst. darbo vietų elektronikos inžinieriams, tačiau kol kas nėra aišku, ar visos jos gali būti užpildytos.
Tokios mintys ketvirtadienį buvo išsakytos spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyta elektronikos inžinerijos studijų populiarinimui skirta kampanija „Ateitis – elektronikams“.
Renginyje kalbėjęs darbo rinkos ekspertas, „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas skaičiavo, kad vien tarp Kaune įsikūrusių elektroninės inžinerijos įmonių pasiūla didės po maždaug 400 darbo vietų per metus. O į elektronikos inžinerijos specialybes šalyje įstoja apie 150 studentų.
„Realiai trečdalis to, ko reikia. Turėkime omenyje, kad dalis jų atkrenta ir nepasiekia ketvirto kurso. Mes kalbame apie tai, kad tiek, kiek šiandien priimame, mums realiai neužtenka užpildyti esamas darbo vietas“, – sakė jis.
Dalį trūkumo iki šiol užpildydavo ir iš užsienio grįžę lietuvių specialistai, tačiau tokių yra per mažai, norint patenkinti vis didėjančią paklausą.
Siūlymų, kaip užpildyti besiveriantį trūkumą, yra įvairių, pavyzdžiui, vilioti jaunus Baltarusijos specialistus. Dalis jaunų kaimyninės šalies žmonių, anot A.Franco, šiuo metu bėga į tokias šalis kaip Sakartvelas ar Armėnija, kad jų nepakviestų tarnauti Baltarusijos kariuomenėje ir nepriverstų kariauti Ukrainoje.
„Reikia labai ryžintingų ir greitų valstybės sprendimų, kad mes galėtume tų talentų atsivežti. Vienintelė išeitis Lietuvai yra talentai. Mes esame senstanti šalis. Tad reikės kalbėti apie tai, kad atsivešime žmonių iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo jis.
Kitas galimas specialistų šaltinis – šalies universitetuose studijuojančių užsieniečių viliojimas. Šis modelis iki šiol iš dalies veikė, tačiau jį pristabdė pandemija. Užsienio studentai atvykdavo į Lietuvą, turėdavo savas programas, o po studijų dalis likdavo dirbti Lietuvos įmonėse.
Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka pabrėžė, kad vienas didelių, karo Ukrainoje kontekste išryškėjusių trukdžių – bendra komunikacija, esą Lietuva yra nesaugi valstybė, kuri tuoj gali būti užpulta. Anot jo, tokios nepagrįstos kalbos trukdys ir vietos, ir užsienio studentų pritraukimui.
Didžiulį elektronikos inžinerijos specialistų trūkumą, be kitų aspektų, sukėlė ir didžiųjų automobilių komponentus gaminančių žaidėjų atėjimas į Lietuvą – 2016–2017 m. planuodami investicijas Kaune, jie žvalgėsi į tą patį ribotą specialistų skaičių. Prasidėjus realioms šių įmonių investicijoms, šalies mokslo įstaigos pradėjo dar labiau atsilikti su specialistų pasiūla.
Kauno aukštosios mokyklos ir šiame mieste įsikūrusios didžiosios elektronikos pramonės įmonės praėjusiais metais pradėjo iniciatyvą „Ateitis – elektronikams“, kuri skatins daugiau jaunų žmonių rinktis elektronikos inžineriją.
Pernai išsikeltas iniciatyvos tikslas – padvigubinti stojančiųjų skaičių į ekonomikos inžinerijos specialybes.
Vis dėlto, sektoriui sunku pritraukti naujų darbuotojų, nes daugelis šalies abiturientų dažniau renkasi kitas specialybes, sakė E.Valatka.
„Reikia pasakyti, kad tos šaknys, pradžių pradžia vyrauja mokykloje. <...> Elektronikos pramonė yra vienas iš svarbiausių veiksnių stiprinant potencialą. Inžinerija, tikslieji mokslai yra nepaprastai kūrybiški, reikia daugybės vaizduotės, išmonės. Vis daugiau ir daugiau atsiranda jaunų žmonių, kurie domisi tomis problemomis, tiksliaisiais mokslais“, – vardijo rektorius.
Įmonėms būtina dalyvauti naujoje tarptautinėje ekonomikoje
UAB „Kitron“ generalinis direktorius Mindaugas Šeštokas kalbėjo, kad daug kompanijų šiuo metu pertvarko savo struktūras. Iš šio virsmo gali laimėti Lietuva, tačiau tai priklausys nuo turimų kompetencijų ir tinkamų inžinierių skaičiaus.
„Pasaulyje dabar vyksta regionalizacija, regioniškai vyksta visas mąstymas. Jei prieš kelerius metus buvo labai daug globalizacijos, dabar vienareikšmiškai yra mąstymas labiau regionais. Tai, kas parduodama Europoje, norima ir gaminti Europoje“, – pokyčius aiškino jis.
Kauno laisvojoje ekonomikos zonoje (LEZ) įsikūrusios „Continental Automotive Lithuania” komunikacijos ir talentų paieškos vadovė Ieva Koncevičiūtė teigė, kad bendrovė, šalia čia jau dirbančių 500 darbuotojų, netrukus ketina pasamdyti dar 300 žmonių, o per keletą ateinančių metų pasiekti 1500 darbuotojų.
„Skaičiuojame, kad du trečdaliai iš šitos darbo jėgos, iš šitos komandos turėtų būti žmonės, kurie turėtų arba elektronikos inžinerijos išsilavinimą, arba kažką susijusio su automatika ar robotika“, – sakė ji.
Specialistė pridūrė, kad jei „Continental“ Lietuvoje nuspręstų vystyti ne tik gamybą, bet ir statyti, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centrą, tam reikėtų apie 1000 elektronikos inžinerijos specialistų.
„Su 150 studentų mums neišeis apsieiti“, – sakė I.Koncevičiūtė.
