Nors E.Holmes įkurta kompanija „Theranos“ galutinai subyrėjo prieš kelerius metus, ši istorija vėl buvo prisiminta šiais metais vykstant teismo procesui. Ji iškėlė ir nemažai klausimų apie Silicio slėnyje Kalifornijoje brandinamas technologines vizijas, skaidrumą ir investicijų rizikingumą.
Lapkričio 18 d. „Theranos“ įkūrėja E.Holmes nuteista daugiau nei 11 metų kalėti už tai, kad apgaudinėjo investuotojus į savo kraujo tyrimų įmonę, kuri kadaise buvo vertinama 9 mlrd. dolerių.
38 metų E.Holmes, kuri šiuo metu yra nėščia, teismui su ašaromis akyse sakė, kad jaučia „gilų skausmą“ dėl tų, kurie buvo suklaidinti šios apgavystės.
Gruodžio 7 d. 13-kai metų kalėjimo buvo nuteistas buvęs kompanijos vykdomasis direktorius Rameshas „Sunny“ Balwani.
Vienu metu apie 9 mlrd. JAV dolerių vertinta „Theranos“ buvo pastatyta ant neveikiančios technologijos ir nuolat beriamų pažadų. Žadėta, kad ši įmonė padarys perversmą sveikatos priežiūros srityje – leis atlikti sveikatos tyrimus iš vos kelių kraujo lašų.
Tačiau net pradėjus realią komercinę veiklą ir ėmus teikti paslaugas, tiesa, kad vartotojai ir investuotojai yra apgaudinėjami, išryškėjo ne iš karto.
„Theranos“ vizija – nereali devyniolikmetės svajonė
Elizabeth Holmes gimė JAV sostinėje Vašingtone 1984 m.
Įdomu, jog jos tėtis Christianas Rasmusas Holmesas IV buvo energetikos milžinės „Enron“ viceprezidentu. Ši bendrovė bankrutavo 2001 m. po kilusios skandalo dėl šešėlinės buhalterijos – tuo metu tai buvo vienas didžiausių verslo bankrotų JAV istorijoje.
E.Holmes mama dirbo JAV Kongrese, užimdama įvairias roles jo komitetų veikloje.
2002 m. įstojusi į prestižinį Stanfordo universitetą studijuoti chemijos inžinerijos, E.Holmes greitai, jau 2004 m. studijas metė, kad galėtų susikoncentruoti į savo naują verslą metais prieš įkurtą verslą – jau minėtąjį „Theranos“.
Tuo metu ji buvo vos 19-kos.
2003 m. įsteigtas startuolis „Real-Time Cures“, vėliau gavęs „Theranos“ pavadinimą, įsikūrė to paties Stanfordo universiteto nuomojamomame rūsyje.
Vis dėlto, ambicijos siekė kur kas plačiau – norėta sukurti technologiją, kuri padarys perversmą sveikatos priežiūros industrijoje. „Theranos“ žadėjo tiksliau diagnozuoti ligas, o tam nereikėtų sudėtingos tyrimų įrangos ir plataus spektro įmantrių taikomų metodų – esą dažnai pakaktų tik vieno ar kelių kraujo lašų.
Gautą kraują apdorojęs bendrovės medicininis aparatas, pavadintas „Edisonu“, galėtų nustatyti įvairiausius negalavimus ir paciento būklę.
Pati E.Holmes vėliau teigė, kad „Edison“ iš vieno kraujo lašo galėjo atlikti daugiau nei 1 000 tyrimų. E.Holmes investuotojams taip pat tvirtino, kad JAV kariuomenė šią technologiją jau išbandė Afganistane.
Nė vienas iš šių teiginių nepasitvirtino.
Nors pirmieji skeptiškumo ženklai pasirodė iškart po to, kai beveik dešimtmetį tyliai dirbusio „Theranos“ vardas 2013 m. pradėjo šmėžuoti viešai, prireikė dvejų metų, kad bendrovės pamatai iš tiesų pradėtų klibėti.
„Theranos“ apgaulė buvo atskleista 2015 m. vidinių įmonės informatorių ir dienraščio „The Wall Street Journal“ dėka. Netrukus po išsamios publikacijos šioje žiniasklaidos priemonėje, atskleidusios tai, kad tik maža tyrimų dalis buvo vykdoma naudojantis „Edisonu“, netrukus, bendrovės laboratorija buvo priversta užsidaryti.
Prasidėjo staigus spiralinis kritimas žemyn – partneriai nutraukinėjo kontraktus, insititucijos – leidimus, buvo pradėti tyrimai dėl „Theranos“ veiklos.
Kaip juridinis vienetas „Theranos“ veiklą nutraukė 2018 m. – tais pačiais metais E.Holmes ir jos verslo partneriui, bendrovės prezidentui R.Balwanui, buvo pateikti kaltinimai sukčiavimu.
Praėjusiais metais vykusiame teismo procese E.Holmes septynias dienas iš eilės davė parodymus – tuo metu tai buvo vienintelis kartas nuo bendrovės žlugimo pradžios, kai ji viešai kalbėjo apie tai, kas vyko „Theranos“.
Ji išreiškė apgailestavimą dėl griežto elgesio su žurnalistais, taip pat dėl mokslinių tyrimų dokumentų klastojimo.
Ji kaltino kitus „Theranos“ darbuotojus dėl daugelio bendrovės trūkumų ir teigė, kad jos perdėti teiginiai buvo tiesiog ateities paveikslas, kurį investuotojai norėjo išgirsti. „Jų nedomino šiandiena, rytojus ar kitas mėnuo. Juos domino, kokius pokyčius galime padaryti“, – sakė ji.
Kaip jai pavyko visus apgauti?
Vienas svarbiausių šios istorijos klausimų – kaip bendrovei ir jos įkūrėjams pavylp taip ilgai apgaudinėti verslus ir investuotojus, neturint realaus veikiančio tyrimų aparato? Kaip ilgai E.Holmes tikėjosi tai daryti?
Į „Theranos“ savo laiku buvo investavusi sveikatos apsaugos paslaugas tiekianti JAV kompanija „Walgreens“, žiniasklaidos magnatas Rupertas Murdochas ir vienas iš IT bendrovės „Oracle“ įkūrėjų Larry Ellisonas. Įmonės valdyboje yra dirbę du buvę Valstybės departamento vadovai – Henry Kissingeris ir George Shultzas, buvęs JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ir kiti žinomi žmonės.
„Theranos“ pritraukė milijonus JAV dolerių jau ankstyvaisiais gyvavimo metais. 2004 m. pabaigoje bendrovė buvo pritraukusi investicijų už 6 mln. JAV dolerių, 2006 m. jau turėjo 45 mln. JAV dolerių.
Pats faktas neturėtų labai stebinti – gerai paruoštą viziją turintys startuoliai dažnai suvilioja investuotojus skirti pinigų dar neparuoštam produktui. Tiesa, didelė startuolių taip ir nepasiekia proveržio ir galiausiai bankrutuoja sudeginę investuotojų lėšas.
Visgi greičiausiai tik retas startuolis savo nesėkmes ir stagnaciją gali maskuoti taip ilgai, kaip tai padarė „Theranos“ ir jo vadovė E.Holmes.
Nors bene dešimtmetį nuo įkūrimo kompanija laikėsi tyliai, 2013 m. „Theranos“ pasirašė sutartį su JAV vaistinių tinklu „Walgreens“, pagal kurią 40 lokacijų būtų siūlomi „Theranos“ atliekami kraujo testai. Taip šis vardas iškilo į viešumą.
Pati E.Holmes staiga tapo viena ryškiausių tų metų verslo žvaigždžių, aplinkiniai žavėjosi jos genialumu, o ji pati vaizdavo save kaip moteriškąjį Steve'ą Jobsą, kompanijos „Apple“ įkūrėją.
E.Holmes savo „išradimą“ yra netgi pavadinusi „sveikatos apsaugos iPod'u“, referuojant į žymųjį „Apple“ sukurtą nešiojamą muzikos grotuvą.
Maža to, pasauliui įspūdį darė tai, kad pasaulyje, kuriame dominavo vyrai, „Theranos“ revoliucinė idėja buvo sugalvota moters. E.Holmes tapo jauniausia pasaulyje moterimi milijardiere, o „Theranos“ tapo vienu iš perspektyviausių Silicio slėnio vienaragių – taip vadinamos įmonės, kurių vertė perkopia 1 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau nors viešumoje teigta, kad viskas einasi puikiai, realybėje taip toli gražu nebuvo. 2018 m. keletas buvusių „Theranos“ darbuotojų davė interviu JAV laidai „CBS Morning“, kurioje pasakojo apie „Edisono“ kūrimo nesėkmes.
„Kai ten dirbau, negalėjome tiksliai atlikti nė vieno mūsų gaminamų prietaisų bandymo“, – laidai kalbėjo vienas darbuotojų Dougas Matje, prie „Theranos“ prisijungęs 2012 m.
Kita darbuotoja Erika Cheung pasakojo, kad darbuotojams buvo liepta rengti netikras technologijų demonstracijas investuotojams, kurie apsilankydavo centriniame biure.
„Tai buvo tam tikras šou. Viskas ką jie matydavo – tai kad mes paimame jų kraujo mėginius. Jie nematydavo, kas vyksta už uždarų durų“, – kalbėjo moteris. Kraujo ėminiai netgi nebūdavo pateikiami „Edisonui“ – vertinimą atlikdavo darbuotojai, naudodamiesi kitais įrankiais.
Tiesa, technologijos kūrimas laboratorijoje nebuvo imituojamas – inžinieriai nuolat bandė įvykdyti E.Holmes iškeltą užduotį iš vieno kraujo lašo nustatyti kuo daugiau žmogaus sveikatos parametrų. Tiesiog tokia misija realybėje pasirodė pernelyg sudėtinga.
Laboratorijoje niekaip nepavykstant pasiekti proveržio, tarp realybės ir E.Holmes viešų kalbų pradėjo vertis praraja. Nors technologija neveikė, kompanijos direktorė žarstėsi pažadais, ją gyrė ir toliau viliojo investuotojus.
Darbuotojai, kurie kėlė svarbius klausimus, būdavo išjuokiami arba netgi atleidžiami.
Kaip rašo JAV naujienų portalas CNBC, E.Holmes greičiausiai pati tikėjo savo melu.
Šios žiniasklaidos priemonės kalbintas elgsenos ekonomistas Danas Ariely CNBC atkreipė dėmesį į savo ir kolegų atliktą tyrimą, kurio metu jie stebėjo žmonių smegenis, kai šie vis kartojo melą. „Pamatėme, kad laikui bėgant jų smegenys vis mažiau ir mažiau reagavo į melą, jos buvo mažiau jautrios“, – sako jis.
„Mes pradedame tikėti savo pačių melu“, – sakė D.Ariely.
„Theranos“ apgaulę atskleidęs „Wall Street Journal“ žurnalistas Johnas Carreyrou yra pavadinęs E.Holmes patologine melage. „Ji norėjo būti turtinga ir įžymi. Ir ji nenorėjo leisti niekam pastoti jai kelio“, – kalbėjo jis.
