Tiek E.Musko „SpaceX“, tiek J.Bezoso „Blue Origin“ kuria erdvėlaivius, skirtus nusileisti ant Mėnulio paviršiaus. Tačiau abi kompanijos NASA pateikė du visiškai skirtingus pasiūlymus. „SpaceX“ planuoja naudoti šiuo metu kuriamą milžinišką raketų ir erdvėlaivių sistemą „Starship“, kuria E.Muskas tikisi vieną dieną kolonizuoti Marsą. „Blue Origin“ pateikė paprastesnį planą sukurti nusileidimo Mėnulyje aparatą, panašų į tuos, kurie buvo naudojami XX amžiaus vidurio NASA „Apollo“ misijose, skelbia CNN.
Tačiau drama įsibėgėjo tuomet, kai Jungtinių Valstijų Kongresas skyrė maždaug 2 mlrd. mažiau nei prašyta, todėl kosmoso agentūra nusprendė pasirinkti tik vieną iš jų. „Blue Origin“ nuo to laiko kovoja su šiuo sprendimu, sukurdama viešą ir kartais mažareikšmę kovą tarp bendrovių.
CNN paaiškina, kas atsitiko, kodėl tai svarbu ir ko tikėtis.
Jungtinių Valstijų skiriamas dėmesys kosminiams tyrimams yra ties lūžio tašku. NASA „Artemis“ programa siekia 2024 metais išlaipinti Mėnulyje du žmones, tarp jų ir pirmąją moterį bei nebaltaodį žmogų. Siekiama, kad Mėnulyje būtų sukurta nuolatinė bazė. Kaip ir „Artemis“ programa, dviejų turtingiausių žmonių kova yra dar vienas dabartinio laikmečio atspindys.
Praėjusį balandį NASA pasirašė tris sutartis su „SpaceX“, „Blue Origin“ ir Alabamos „Dynetics“, kuriomis siekta pradėti jų nusileidimo Mėnulyje įrengimų kūrimą. Kosmoso agentūra planavo pasirašyti galutines sutartis su dviem iš jų, tačiau nepaisant NASA pastangų, Kongresas nusprendė skirti mažiau nei milijardą, kai organizacija prašė 3,2 mlrd. JAV dolerių.
Kai atėjo metas pasirašyti sutartį, „Dynetics“ pateikė 9 milijardų dolerių pasiūlymą, o „Blue Origin“ – 6 milijardų dolerių pasiūlymą. Jie abu buvo atmesti „SpaceX“ 3 milijardų dolerių pasiūlymo naudai. Ir po biudžeto apkarpymų, NASA nusprendė judėti toliau su „SpaceX“ projektu.
„Blue Origin“ iškart pateikė protestą Vyriausybės atskaitomybės tarnybai, Kongreso priežiūros ir audito grupei teigdama, kad NASA turėjo atnaujinti konkursą vos tik sužinojusi, kad neturi pakankamai pinigų kelioms sutartims finansuoti. Teigiama, kad NASA teikė pirmenybę „SpaceX“ ir tai yra nesąžininga.
Tokie raštai yra pakankamai dažni pasaulio vyriausybių sutarčių pasaulyje ir „Blue Origin“ priekaištai buvo atmesti. Teigiama, kad „SpaceX“ pasiūlymas ne tik pigesnis, bet ir pažangesnis programos valdymo ir technologiniu požiūriu.
J.Bezosas įsikišo pats, išsiuntęs atvirą laišką NASA vadovui Billui Nelsonui, teigdamas, jog atsisakys 2 mlrd. JAV dolerių programos kūrimo išlaidų, kad „Blue Origin“ galėtų toliau konkuruoti su „SpaceX“.
„Be konkurencijos, linkus mažai laiko iki kontrakto įgyvendinimo, NASA susidurs su ribotomis galimybėmis derėtis dėl praleistų terminų, konstrukcijos pokyčių ir išlaidų viršijimo. Be konkurencijos, NASA trumpalaikės ir ilgalaikės ambicijos bus atidėtos, galiausiai kainuos daugiau ir neatitiks nacionalinio intereso“, – teigiama J.Bezoso laiške.
Į šiuos prašymus nebuvo atsakyta, todėl „Blue Origin“ pateikė ieškinį federaliniam ieškinių teismui. Kartu prasidėjo ir viešųjų ryšių kampanijos. „Blue Origin“ paskelbė infografiką, kuriame bandoma pateikti „SpaceX“ planus kaip nepaprastai sudėtingus ir rizikingus.
Pats E.Muskas tviteryje atsakė, kad jei „lobizmas ir teisininkai galėtų pasiekti orbitą, Bezosas būtų Plutone [dabar]“
O kas toliau? Federalinis teisėjas iki spalio 12 dienos turi pateikti atsakymą „Blue Origin“. NASA kol kas atsakė peržiūrinti bylos detales ir netrukus ketinanti pateikti „Artemis“ programos atnaujinimą.
Daugelis kosmoso entuziastų tuo metu velka J.Bezosą ir „Blue Origin“ per purvą. Pramonės stebėtojai įspėjo, kad nepagrįstas ieškinys gali sulėtinti „SpaceX“ veiklą ir galiausiai atidėti nusileidimą Mėnulyje. Kiti pažymi, jog „Blue Origin“ protestai dėl šios sutarties prieštarauja paties J.Bezoso pastaboms, pateiktoms 2019 metais.
Tačiau daugelis ekspertų abejoja, kad NASA sugebės įgyvendinti 2024-ųjų terminą, nepaisant to, ar „Blue Origin“ ieškinys bus sėkmingas. Vieno rangovo principas gali projektą padaryti jautresniu rinkai.
Tiesa, 2024-ųjų terminu abejoja ir pati NASA. Naujoje agentūros generalinio inspektoriaus biuro (OIG) ataskaitoje teigiama, kad dėl numatomo kosminių kostiumų kūrimo vėlavimo NASA žmonių išsilaipinimas Mėnulyje iki agentūros numatyto termino yra „neįmanomas“.
Tačiau Lori Garver, buvusi NASA administratoriaus pavaduotoja ir pagrindinė veikėja, skatinanti komercines sutartis, CNN sakė nesutinkanti su „Blue Origin“ argumentu, kad turint tik vieną rangovą programa bus nekonkurencinga.
„Nesu tikra, kad artimiausiu metu atsiras rinka Mėnulio nusileidimo aparato kūrimui“, – teigė ji ir pridūrė, kad NASA šiuo metu yra vienintelis realus klientas tokioms misijoms.
