„Pirmojo etapo rezultatai rodo, kad informacija apie poreikį apsispręsti ir pasirinkti tiekėją pasiekė vartotojus, ir jie savo apsisprendimą padarė. Maža to, net ir mažiau elektros energijos suvartojantys gyventojai pasinaudojo vykdoma kampanija bei pasirinko nepriklausomą tiekėją. Bendras vartotojų, kuriems elektrą tiekia nepriklausomi tiekėjai, skaičius tikrai įspūdingas“, – kalba T.Janeliūnas.
Savo ruožtu „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila pažymi, kad pirmąjį etapą galima laikyti sėkmingu žvelgiant iš kelių perspektyvų.
„Galimybe pasirinkti tiekėją pasinaudojo ne tik pirmojo etapo dalyviai, suvartojantys daugiau nei 5 tūkst. kWh per metus. Tai rodo, kad gyventojams ši galimybė buvo aktuali, informacija pasiekė ne tik tikslinę pirmojo etapo auditoriją, bet kur kas platesnį vartotojų ratą. Kita vertus, per palyginti neilgą laikotarpį stebėjome ir augantį nepriklausomų tiekėjų skaičių, užtikrinusį vartotojams daugiau galimybių rinktis“, – sako R.Radvila.
Daugelis pasirinko sklandžiai
Pasak T.Janeliūno, viešojoje erdvėje buvo pakankamai informacijos apie procesą – tai, kad vyksta pokyčiai ir reikės pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Tačiau tiekėjų komunikacijos trūkumų Energetinių tyrimų instituto vadovas įžvelgia.
„ESO palyginti gerai skleidė žinias apie proceso etapus, kam reikėtų apsispręsti anksčiau, kokie viso proceso tikslai bei grafikas. Kalbant apie pasirinkimą tarp tiekėjų, būta daug pasimetimo. Prie to prisidėjo pačių tiekėjų nepasirengimas vykdyti aiškias komunikacijos kampanijas ir, tikėtina, reklamos suvaržymai, ribojantys lyginamąją reklamą. Todėl vartotojams galėjo trūkti aiškių atsakymų, kokie būtų kainų skirtumai jiems pasirinkus vieną ar kitą nepriklausomą tiekėją. Be to, pastebėjau, kad tiekėjai apskritai vengė akcentuoti kainas, nors tai daugeliui vartotojų bene svarbiausias apsisprendimo motyvas“, – pažymi T.Janeliūnas.
Vasario pabaigoje pasirodžiusios žinios apie Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pateiktus 56 skundus dėl nepriklausomų elektros tiekėjų veiksmų VU TSPMI profesorius sako nevertinantis kaip ryškaus sisteminių bėdų signalo.
„Turint galvoje, kad nepriklausomus tiekėjus iš viso pasirinko jau apie 200 tūkst. namų ūkių, skundų skaičius nėra didelis. Žinoma, pati pradžia, naujų sutarčių sudarymai, pirmieji atsiskaitymai galėjo sukelti nesusipratimų. Galbūt kai kurie elektros tiekėjai, nepratę dirbti su smulkesniais, namų vartotojais, atsižvelgė ne į visas galimas situacijas. Vertinant bendrai nemanau, kad šie skundai rodo kokias nors sistemines bėdas“, – sako T.Janeliūnas.
Pritaria liberalizacijos spartinimui
Energetikos ministerijos siūlymą šįmet antrojo ir trečiojo etapo gyventojų kontaktiniai duomenys nepriklausomiems tiekėjams būtų atverti vienu metu T. Janeliūnas sako vertinantis teigiamai.
„Jau pernai dalis smulkesnių vartotojų, dar neprivalančių rinktis elektros tiekėjo, panoro pasinaudoti elektros tiekimo liberalizacija. Manyčiau, kad tiekėjai taip pat pasimokė ir galės sklandžiau komunikuoti apie savo sąlygas ir kitus privalumus. Palaikyčiau siūlymą atverti vartotojų kontaktinius duomenis ir leisti tiekėjams planuoti savo rinkodarą jau šiemet, orientuojantis į visą namų vartotojų rinką. Kita vertus, kai kuriems tiekėjams gal bus ir sudėtinga aprėpti viską iš karto, tačiau taip atsiskleistų jų gebėjimas konkuruoti“, – sako Energetinių tyrimų instituto vadovas.
R.Radvila teigia, kad dviejų etapų apjungimas atveriant antrojo ir trečiojo etapų gyventojų kontaktinius duomenis pareikalaus iš tiekėjų dar didesnio atidumo.
„Antrojo ir trečiojo etapo vartotojų skaičius gerokai didesnis nei pirmojo. Tai – beveik 1,4 mln. vartotojų, kurių duomenis, jiems pateikiamus siūlymus bei informaciją tiekėjams teks sklandžiai suvaldyti. Tačiau praėjusių metų pamokos ir įdirbis bei tai, kad tiekėją šių etapų vartotojai galės pasirinkti per ilgesnį laiką turėtų padėti išvengti nesklandumų“, – kalba R.Radvila.
