Naujomis taisyklėmis, dėl kurių jau sutarta su ES Taryba, siekiama viešajam interesui svarbiais klausimais dirbantiems asmenims ir organizacijoms užtikrinti ES apsaugą nuo nepagrįstų ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių. Tokiu būdu ketinama apsaugoti pagrindinių teisių, kovos su korupcija, demokratijos gynimo arba kovos su dezinformacija srityse dirbančius visuomenininkus.
Pabrėžiama, kad ši apsauga bus taikoma visoms tarpvalstybinėms byloms, išskyrus atvejus, kai atsakovas ir ieškovas yra iš tos pačios ES šalies kaip ir teismas arba kai byla yra aktuali tik vienai ES valstybei.
S.Malinauskas: galimybė tempti gumą teisminiame procese yra vienas didžiausių iššūkių
Pasak visuomenininko ir videotinklaraštininko Skirmanto Malinausko, vienas svarbiausių priimtų taisyklių aspektų – nustatytos dvi apsaugos priemones: teismo proceso nutraukimo anksčiau laiko ir galimybės reikalauti, kad ieškovas padengtų žalą ir su procesu susijusias išlaidas, įskaitant atsakovo teisinio atstovavimo išlaidas.
„Galimybė tempti gumą teisminiame procese metai iš metų yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais gali susidurti savo darbe žurnalistai ar visuomenininkai, kai į juos nusitaiko tie, kam nepatinka jų skelbiama informacija. Lietuvoje turime ne vieną pavyzdį, kai tokie strateginiai ieškiniai trunka net 4 metus. O po jų, net ir laimėjus teisme, gaunama kompensacija už patirtas teisines išlaidas neretai būna, palyginti, neadekvati sugaištam laikui ir patirtam stresui“, – tvirtina S.Malinauskas, pats susiduriantis panašiomis problemomis.
Naujosios EP patvirtintos taisyklės numato, kad atsakovui paprašius nutraukti teismo procesą pirma laiko, ieškovas turės įrodyti, kad esama pagrindo tęsti procesą.
Teismas taip pat gali ieškovams, kurie dažnai būna politikai, korporacijos arba lobistų grupės, taikyti kitas nuobaudas, pavyzdžiui, nurodyti jiems sumokėti kompensaciją už žalą.
Kad būtų užkirstas kelias palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimui, kai ieškovas pasirenka jurisdikciją, kurioje jo galimybės laimėti bylą yra geriausios, naujosiomis taisyklėmis užtikrinama, kad nebūtų pripažįstami trečiosios šalies teismo sprendimai nepagrįstuose ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio procesuose asmenų ar įstaigų iš ES atžvilgiu.
„Mano supratimu, pastaroji apsauginė priemonė taip pat labai svarbi. Juk yra buvę, kad net viešai Lietuvoje įtakingi žmonės sako, jog ras tinkamiausia laiką ir vietą, kur galės įtraukti neįtikusį visuomenininką ir žurnalistą į bylinėjimąsi“, – sako S.Malinauskas.
Naujosios taisyklės taip pat numato, kad ES valstybių vyriausybės turės užtikrinti, kad galimos piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių aukos turėtų galimybę vienoje vietoje gauti informaciją apie procedūrines apsaugos priemones ir teisių gynimo priemones, įskaitant teisinę pagalbą ir finansinę bei psichologinę paramą. Valstybės turės užtikrinti, kad tarpvalstybiniuose civiliniuose procesuose būtų teikiama teisinė pagalba. Jos taip pat turėtų viešai skelbti visus galutinius sprendimus strateginėse bylose prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP) ir rinkti apie šias bylas išsamius duomenis.
„Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo kelia grėsmę teisinei valstybei ir pažeidžia pagrindines teises į saviraiškos, informacijos ir asociacijų laisvę. Tai teisinio priekabiavimo forma ir piktnaudžiavimas teisingumo sistema, kuriais vis dažniau naudojasi galią turintys asmenys ir organizacijos, siekiančios išvengti viešosios kontrolės. Mūsų teismais neturėtų būti tokiu būdu naudojamasi. Ši direktyva padės kovoti su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo neleisdama žmonėms naudotis teismais siekiant įbauginti žurnalistus ir aktyvistus, atgrasyti juos nuo informacijos viešinimo ir skatinti savicenzūrą“, – po balsavimo sakė EP pranešėjas Tiemo Wölkenas (Socialistai ir demokratai, Vokietija).
Už šią direktyvą balsavo 546, prieš 47, susilaikė 31 EP narys. Ji įsigalios dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo ES Oficialiajame leidinyje.
Valstybės narės direktyvą į savo nacionalinius teisės aktus turės perkelti per dvejus metus.
