Grupė pranešė, kad jos pajamų pokyčiui reikšmingos įtakos turėjo perduodamos energijos srautų pasikeitimas prasidėjus karui Ukrainoje, kuris taip pat sąlygojo ir spartų energijos išteklių kainų šuolį.
„Lietuvai nutraukus gamtinių dujų importą iš Rusijos pagrindiniu dujų šaltiniu Baltijos šalyse tapo Klaipėdos SGD terminalas ir tai lėmė reikšmingą dujų srautų persiskirstymą. Daugiau dujų transportuojama Latvijos kryptimi, o nuo šių metų gegužės – ir Lenkijos kryptimi. Tai sąlygojo daugiau nei dvigubą – iki 49,3 mln. eurų pajamų už dujų perdavimo paslaugas augimą“, – pranešime teigė „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.
„Grupės pajamų augimą lėmė ir 93 mln. eurų išaugusios elektros energijos disbalanso ir balansavimo pajamos“, – pridūrė jis.
Grupė nurodo, kad dėl reikšmingai augusių energijos išteklių kainų jos veiklos sąnaudos augo 3,5 karto iki 487,5 mln. eurų.
Dėl išaugusių sąnaudų „Epso-G“ pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) sausį-rugsėjį buvo neigiamas – 16,4 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu pernai EBITDA buvo 62,1 mln. eurų.
Grupė per 9 mėnesius patyrė 38 mln. eurų nuostolio, kai 2021 metais šio laikotarpio grynasis pelnas siekė 32,9 mln. eurų.
„Epso-G“ valdo 97,5 proc. elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcijų, 96,6 proc. gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų, 67 proc. energijos išteklių biržos „Baltpool“ akcijų, taip pat 100 proc. rangos darbų bendrovės „Tetas“ akcijų.
Vienintelė „Epso-G“ akcininkė yra Energetikos ministerija.
