„Gamykloje ketiname gaminti magnio druską, kuri naudojama žemės ūkyje, medicinoje ir kitose pramonės šakose. Ji bus beatliekė, tai yra nebus jokių šalutinių produktų, kuriuos reikėtų utilizuoti, sandėliuoti ar panašiai“, ‒ pranešime sakė „Epsomos“ chemikas technologas Andriejus Edvardas Ancuta.
Jo teigimu, visas pagaminamas magnio sulfatas bus eksportuojamas, o Kėdainių pramoninė zona pasirinkta dėl patogios logistikos, ypač dėl šalia esančios „Lifosos“. Iš šios gamyklos „Epsoma“ tikisi gauti magnio sulfato gamybai reikalingos sieros rūgšties.
„Epsoma“ gamykla turėtų iškilti buvusioje „Kėdainių odos“ teritorijoje, kurioje buvo palikta pavojingų chemikalų ir daugybė nemalonų kvapą skleidžiančių gamybinių atliekų. Šiuo metu gamyklos teritorija jau sutvarkyta, pavojingos medžiagos utilizuotos.
„Kiekvienas naujas investuotojas Kėdainių rajone – gera žinia mūsų kraštui, šiuo atveju rezultatas miestui dvigubai naudingesnis, nes įsikurdama pas mus „Epsoma“ išvalė apleistą ir chemikalais užterštą teritoriją“, ‒ pranešime sakė Kėdainių meras Valentinas Tamulis.
„Epsoma“ nurodo, kad pirmuoju etapu ji planuoja investuoti daugiau kaip 21 mln. eurų bei įdarbinti 156 žmones. Gamyklos poveikio aplinkai vertinimas jau atliktas, su juo supažindinami gyventojai.
Bendrovės teigimu, anksčiau ji siekė įsikurti Alytaus pramoninėje zonoje, tačiau susidūrusi su suinteresuotais vietos verslais bei politikų pasipriešinimu nutarė pakeisti planus ir perkelti gamyklą į Kėdainius.
Registrų centro duomenimis, pernai „Epsoma“ pajamų negavo, bet patyrė 33,8 tūkst. eurų nuostolį – 21,3 proc. mažesnį nei 2020 metais (43 tūkst. eurų nuostolių), įmonėje dvejus pastaruosius metus dirbo trys darbuotojai.
