Bendrovė pripažino „kaltę pagal anksčiau atidėtus kaltinimus, susijusius su jos darbuotojų elgesiu iki 2017-ųjų“, nes nepranešė apie 2019 metais atliktą vidinį tyrimą, susijusį su atidėto baudžiamojo persekiojimo susitarimu 2019 metais, sakoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime.
„Pripažinus kaltę, bus baigtas 2019 metais pradėtas tyrimas“, – kalbėdama apie 195 mln. eurų baudą pranešė bendrovė.
„Ericsson“ jau sausį paskelbė atidėjusi 2,3 mlrd. kronų (220 mln. JAV dolerių) galimoms baudoms, o suma įtraukta į 2022 metų ketvirtojo ketvirčio rezultatus.
2019 metasi bendrovė sutiko sumokėti 1 mlrd. JAV dolerių baudų amerikiečių institucijoms, kad būtų baigtos korupcijos tyrimo bylos Džibutyje, Kinijoje, Vietname, Indonezijoje ir Kuveite.
„Ericsson“ pranešė, kad sudarė susitarimą dėl atidėto baudžiamojo persekiojimo siekdama išspręsti anksčiau atskleistus JAV Korupcinių veiksmų užsienyje įstatymo (angl. Foreign Corrupt Practices Act (FCPA)), kuris gali būti taikomas užsienio įmonėms, teikiančioms ataskaitas reguliavimo institucijoms Jungtinėse Valstijose, pažeidimus, susijusius su bendrovės atstovų elgesiu keliose šalyse 2010–2016 metais.
Bendrovė teigė, kad nuo tada, kai buvo sudarytas susitarimas, JAV teisingumo departamentas „nepareiškė įtarimų ir neapkaltino“ „Ericsson“ jokiais naujais nusikalstamais veiksmais, ir teigė, kad naujoji bauda susijusi tik su tuo, kad dokumentai nebuvo laiku pateikti Teisingumo departamentui.
„Šis sprendimas yra ryškus priminimas apie istorinį netinkamą elgesį, dėl kurio buvo sukurtas atidėto baudžiamojo persekiojimo susitarimo mechanizmas. Mes iš to pasimokėme ir sieksime pakeisti savo kultūrą", – sakoma „Ericsson“ generalinio direktoriaus Borje Ekholm pareiškime.
Apie minėtus kyšius sužinota tuomet, kai Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ) paskelbė ataskaitą, kurioje buvo sakoma, jog apie vidinį „Ericsson“ tyrimą, pradėtą 2019 metais, niekada nebuvo paskelbta viešai.
Švedijos prokurorai taip pat pradėjo tyrimą dėl įtariamų mokėjimų IS.
