ES iškėlė bylą britų ir švedų kompanijai dėl „akivaizdaus sutarties su Briuseliu pažeidimo“, siekdama priversti ją iki liepos pristatyti dar 90 mln. jos vakcinos nuo COVID-19 dozių.
Kontrakto terminas buvo birželio vidurys, nurodo Europos Komisija. Pasak ES, kompanijai grės finansinės baudos, jei ji šio termino nesilaikys.
Europos Komisijos teisinė komanda reikalauja, kad gamintoja iš karto sumokėtų 10 mln. eurų baudą ir „10 eurų už dozę delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną“.
„AstraZeneca“ pirmąjį šių metų ketvirtį blokui pristatė tik 30 mln. iš 120 mln. kontrakte numatytų vakcinos dozių. Šį ketvirtį, kuris truks iki birželio 30-osios, ji planuoja pristatyti tik 70 mln. iš 180 nuo pradžių pažadėtų milijonų.
Bylai artimas EK pareigūnas šį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė, kad „AstraZeneca“ šiuo metu per mėnesį pristato tik maždaug po 10 mln. dozių – gerokai mažiau nei planuota.
„AstraZeneca“ neigia nevykdanti savo įsipareigojimų ir balandžio pabaigoje bylą pavadino nepagrįsta.
Bendrovės vadovas Pascalis Soriot teigia, jog sutartyje jo kompanija įsipareigojo tik dėti „visas įmanomas pastangas“, kad patiektų numatytą kiekį vakcinos dozių.
Visgi ES teisininkas Rafaelis Jafferalis teisme teigė, kad įmonė pirmenybę teikė vakcinos dozių tiekimui į Didžiąją Britaniją ir kitas šalis, vietoj to, kad dėtų visas pastangas padidinti gamybą savo gamykloje Nyderlanduose, kuriai vadovauja subrangovė „Halix“.
Pasak R. Jeffareli, praėjus kelioms savaitėms nuo tada, kai praėjusių metų rugsėjį ES pasirašė sutartį su „AstraZeneca“, Nyderlandų gamykla toliau vykdė tiekimą į kitas rinkas, o ne į ES.
„Geriausios pastangos reiškia lankstumą. Kodėl „Halix“ gamykla [tiekimą Europpos Sąjungai] pradėjo tik spalio 13 dieną?“ – klausė advokatas.
Pasak jo, vakcinos dozės iš „Halix“ gamyklos Nyderlandų mieste Leidene praėjusių metų pabaigoje buvo išsiųstos į Japoniją. Iš viso į trečiąsias šalis buvo nukreipta 50 mln. dozių, taip akivaizdžiai pažeidžiant sutartį.
Tuio tarpu vienas kompanijos teisininkų teigė, jog ES „dar vasarį“ buvo įspėta dėl vėlavimo, ir išreiškė nuostabą dėl to, kad blokas mažiausiai du mėnesius laukė, kol kreipėsi į teismą.
Farmacijos milžinę, kuri savo vakciną sukūrė bendradarbiaudama su Oksfordo universitetu, ES taip pat kaltina dėl vakcinos tiekimo teikus pirmenybę Jungtinei Karalystei, net siuntus į JK subrangovų Bendrijoje pagamintas dozes.
Visgi EK teigia, kad sutartis numato didesnę teisinę atsakomybę, o ES diplomatai ir įstatymų leidėjai atkreipė dėmesį į tai, kad „AstraZeneca“ daugiausia išpildė įsipareigojimus dėl vakcinos tiekimo Jungtinei Karalystei, kurioje bendrovė yra įsikūrusi.
„Nėra sutartyje“
ES vykdomosios valdžios institucija – atsakinga už vakcinų užsakymą visam blokui – iš pradžių planavo, kad „AstraZeneca“ vakcina bus pagrindinis preparatas skiepijant nuo COVID-19, bet dabar nusprendė daugiausia naudoti brangesnę „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakciną.
„AstraZeneca“ gynėjas Hakimas Boularbah sakė, kad sutartyje nėra „jokio įsipareigojimo naudoti [gamybos] vietas“.
„Galbūt Komisija to nori, bet to nėra numatyta sutartyje“, – sakė jis.
Šis ginčas, taip pat susirūpinimas itin retais kraujo krešulių susidarymo paskiepytiems žmonėms atvejais pakenkė visuomenės pasitikėjimui „AstraZeneca“ vakcina.
Europos Sąjungoje Danija dar balandį, o Norvegija bei Austrija kiek vėliau sustabdė „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą.
Dauguma kitų šalių šią vakciną naudoja tik vyresniems žmonėms skiepyti. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ja skiepijami 55 metų ir vyresni žmonės.
